TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Mokesčiai dideli? Mažesnių nebus

2016 05 06 6:00

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) baigia svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, kuriuos pajus dauguma šalies darbuotojų. Tarp pasiūlymų, kuriems pritarta, – smulkiųjų ūkininkų apmokestinimas, didesni mokesčiai pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems asmenims, tantjemų gavėjams ir t. t.

Ar didesni mokesčiai yra būtent ta valstybinio socialinio draudimo reforma, kurios laukia gyventojai ir verslas? Veikiausiai ne. Dabartinė situacija tikrai kelia nerimą. Verslo sąlygas vertinančiame Pasaulio banko „Doing business“ reitinge Lietuvos mokesčių sistema vertinama prasčiausiai tarp Baltijos šalių. Pagal mokesčių sistemos patrauklumą esame 49 vietoje ir atsiliekame nuo latvių (esančių 27 vietoje) ir estų (30 vieta).

Pagrindinė Lietuvos mokesčių sistemos nepatrauklumo priežastis – drakoniškas socialinio draudimo įmokų tarifas. Bendras „Sodros“ įmokų tarifas siekia 40 procentų. Nežinojote? Taip yra todėl, kad didžioji šio mokesčio dalis (apie 31 proc.) pavadinta „draudėjo“ socialinio draudimo įmoka ir ji neatsispindi atlyginimų lapeliuose.

Pavyzdžiui, jei į rankas uždirbate 400 eurų, sumokate 52 eurus gyventojų pajamų mokesčio ir dar 45 eurus – „Sodros“ įmokų. Dar 155 eurų, kuriuos už jus „Sodrai“ perveda darbdavys, paprasčiausiai nematote. Kitaip tariant, mokesčių sumokate ne 97, bet net 252 eurus. Akivaizdu, kad pasakos apie Lietuvą, kaip „mažų mokesčių šalį“, yra laužtos iš piršto ir neturi nieko bendro su realybe.

Regis, tai jau pripažįsta ir patys politikai. Tačiau, užuot juos mažinę, jie elgiasi priešingai. Seimo SRDK jau pritarė pasiūlymui, kad papildomais mokesčiais būtų apkrauti ūkininkai, dirbantieji pagal terminuotas sutartis ir t. t.

Nors ir buvo žadėta 12 metų kasmet mažinti „Sodros“ mokesčius po 1 proc., joks įsipareigojimas įstatymuose šiuo metu nenumatytas. Kitaip sakant, ar mažins mokesčius, ar ne, valdžia spręs kasmet, tvirtindama „Sodros“ biudžeto rodiklius. Norės – mažins, nenorės – nemažins. Pritrūkus pinigų Seimo narių išeitinėms kompensacijoms ar valdininkams išlaikyti, visada bus galima sutaupyti mokesčių mokėtojų sąskaita.

Kitas Seimo labirintuose pasiklydęs pasiūlymas – „Sodros“ įmokų „lubos“, apie jų įvedimą nuolat kalba investicijų pritraukimu besirūpinančios organizacijos ir ekonomistai. Jų reikia ir dėl elementaraus teisingumo.

Šiuo metu visas darbo užmokestis yra apmokestinamas „Sodros“ įmokomis, nesvarbu, kiek uždirbate. Iš šių lėšų gaunate išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui: susilaukus vaiko, susirgus ar išėjus į pensiją. Neteisinga, kad šių išmokų „lubos“ egzistuoja, o įmokų – ne.

Tarsi ir būtų logiška, kad šios išmokos turėtų būti susietos su sumokėtų įmokų dydžiu, tačiau realybėje viskas yra kitaip. Net jei uždirbate 3 tūkst. eurų ir mokesčius mokate nuo šios sumos, motinystės išmoka jums bus skaičiuojama ne nuo jūsų atlyginimo, bet nuo 1424 eurų. Kitaip sakant, išmokų „lubos“ egzistuoja, o įmokų – ne. Kad tokia tvarka yra neteisinga, neseniai pripažino ir Konstitucinis Teismas.

Prieš kurį laiką Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarstė dėl 10 vidutinio darbo užmokesčio dydžio „Sodros“ įmokų „lubų“ įvedimo. Tiesa, norint pasinaudoti šiomis „lubomis“, jums reikėtų būti vienu iš 850 pačių darbščiausių lietuvių, į rankas uždirbančių daugiau nei 5900 eurų. Būtent jiems būtų taikomos tokios „lubos“.

Visai kita situacija būtų įvedus protingo dydžio „Sodros“ įmokų „lubas“. Pavyzdžiui, 5 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų – tokio dydžio, koks taikomas skaičiuojant papildomą senatvės pensijos dalį. „Lubos“ leistų mažesnius mokesčius mokėti 27 tūkst. šalies gyventojų, arba 2,5 proc. darbuotojų, į rankas gaunančių daugiau nei 1700 eurų.

„Sodros“ tarifo sumažinimas ir įmokų „lubų“ įvedimas – nedideli pakeitimai, bet jų verkiant reikia, kad šalies mokesčių sistema taptų teisingesnė, mokesčių našta – mažesnė. O tarptautiniuose konkurencingumo reitinguose Lietuva iš karto pakiltų net keletu pozicijų aukščiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"