Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KOMENTARAI

Mokesčiams šiemet dirbsime savaite ilgiau

 
2017 06 01 6:00

Penkiomis dienomis – tiek vėliau šiemet, palyginti su praėjusiais metais, atėjo simbolinė Laisvės nuo mokesčių diena. Skaičiuojant dienomis, mokesčiams papildomai teks dirbti visą savaitę.

Kodėl tai turėtų būti svarbu mokesčių mokėtojams? Visų pirma, kad žinotume, kiek sumokame mokesčių. Kaip rodo balandžio mėnesį atlikta apklausa, pusė šalies gyventojų nė nežino savo darbo vietos kainos – kokį atlyginimą jie gauna ir kiek mokesčių sumoka. O juk taip ir atskleidžiama tikroji žmogaus su darbo santykiais susijusių mokesčių našta! Jei norime pagrįstos diskusijos apie mokesčius su visuomene, reikia pradėti nuo faktų konstatavimo.

Antra, būtina žinoti, kam panaudojamos mūsų mokamų mokesčių lėšos. Jomis finansuojamos ne tik pensijos, sveikatos apsauga ar švietimas. Pinigai naudojami ir valdžios aparatui išlaikyti, valstybės turtui valdyti ir skolos palūkanoms padengti ir t. t. Ir šios išlaidos kasmet pučiasi. Į akis krinta smarkiai (daugiau kaip 16 proc.) padidėjusios išlaidos bendroms valstybės paslaugoms, o tai iš esmės yra valdymo aparato finansavimas – Seimo, Vyriausybės kanceliarijos, savivaldybių administracijų darbo apmokėjimas, mokesčių surinkimo finansavimas ir pan. Statistikos departamento duomenimis, per dešimt metų žmonių sumažėjo daugiau kaip 12 proc., tad kuo toliau, tuo svarbesnis tampa viešojo sektoriaus optimizavimas.

Būtent neatsakingai kasmet didinamos valdžios išlaidos virsta biudžeto deficitu. Šiam finansuoti valdžia skolinasi, o skolos palūkanų našta užgriūva gyventojų pečius – jau dabar kiekvienam iš mūsų tenkanti skolos dalis yra didžiausia Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, šiais metais vienam gyventojui teks 200 eurų valstybės skolos palūkanų. Skaičiuojama, kad vidutiniškai tokią pinigų sumą už vidutinį darbo užmokestį (632 eurus į rankas) dirbantis žmogus per mėnesį išleidžia maistui ir drabužiams.

Trečia, žinodami, kiek mokesčių mokame ir kam jie panaudojami, turime daugiau argumentų reikalauti, kad valdžia su mūsų pinigais elgtųsi atsakingai. O kad gyventojams ir dabar kyla abejonių, dėl to, kaip valdžia leidžia jų suneštus pinigus, rodo ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikta apklausa. Gyventojų manymu, vos pusė (52 proc.) biudžeto lėšų išleidžiama efektyviai. Tai labai aiškiai rodo – žmonės valdžia nepasitiki. Į tai negalima numoti ranka. Tai mažina pasitikėjimą valstybe, skatina žmonių įsitraukimą į šešėlinę ekonomiką.

Žinoma, valdžia dievagojasi, kad kiekvienas biudžeto euras panaudojamas skaidriai ir atsakingai. Tačiau faktai iškalbingi – Valstybės kontrolė ar Viešųjų pirkimų tarnyba ne kartą yra atkreipusios dėmesį, kad leidžiant valstybės lėšas netrūksta išlaidavimo, neatsargaus pinigų leidimo atvejų. Pavyzdžiui, nustatyta daug atvejų, kai per viešuosius pirkimus prekės įsigyjamos per brangiai, t. y. brangiau nei vidutine rinkos kaina ir net brangiau nei užsienyje. Be to, vidaus sandorių (kai valdžia gali pirkti iš savo įmonių be konkursų), o tai yra neskaidrus būdas pirkti prekes ar paslaugas, daugėja nuo pat 2012 metų. O ką dėl to daro Seimas? Nepaisydamas visų raginimų palieka atviras duris piktnaudžiavimui – vidaus sandorių nesiryžta naikinti.

Domėtis ir kvestionuoti sumokamus mokesčius, jų panaudojimą – kiekvieno pilietiško žmogaus teisė, kaip ir kelti klausimus, ar visas valdžios paslaugas būtinai turi teikti valdžia, ar daugiau vietos turėtų būti palikta žmogaus privačiai iniciatyvai ir atsakomybei.

Laisvės nuo mokesčių dieną galima minėti arba jos neminėti. Bet domėtis, kur ir kaip panaudojami mūsų mokesčiai – būtina. Domėtis ir kvestionuoti sumokamus mokesčius, jų panaudojimą – kiekvieno pilietiško žmogaus teisė, kaip ir kelti klausimus, ar visas valdžios paslaugas turi būtinai teikti valdžia, ar daugiau vietos turėtų būti palikta žmogaus privačiai iniciatyvai ir atsakomybei, valdžiai paliekant tik būtiniausias funkcijas.

Taigi domėtis ir rūpintis, kad mokesčiai būtų panaudojami kaip įmanoma geriau – atsakinga ir pilietiška. Šalys, kurių piliečiai negali kelti tokių klausimų ir kur valdžios sprendimai priimami nepaisant šalies piliečių nuomonės, yra visai netoli mūsų. Ir tik retas norėtume ten gyventi.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"