TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Mokesčių reforma – daugiau nei loterijos

2014 05 24 6:00

Neseniai premjeras Algirdas Butkevičius užsiminė, kad Lietuvoje reikėtų įdiegti portugališką mokesčių administravimo sistemą. Kiaurą biudžetą papildyti siekianti Portugalija pastaraisiais metais ėmėsi įvairių pertvarkų.

Aiškėja ir siūlomų pokyčių detalės. Vyriausybė svarsto sukurti valstybinę kasos kvito loteriją, panašią į šį balandį pradėtą organizuoti Portugalijoje.

Kad galėtų ją organizuoti, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turės sukurti sistemą, leisiančią nuotoliniu būdu sekti kasos aparatus (taip daro Portugalija). VMI žada, kad dėl naujosios sistemos bus surinkta pusantro milijardo litų daugiau mokesčių.

Jei šios idėjos išties būtų imtasi, tai taptų dar vienu brangiu, papildomų biudžeto lėšų pareikalausiančiu projektu. Žadama, kad tai leistų verslui sutaupyti.

Tačiau pirmiausia visoms prekes ar paslaugas parduodančioms įmonėms tektų įsigyti išmaniuosius kasos aparatus.

Panaši tvarka 2010 metais įsigaliojo Švedijoje - ten vienas kasos aparatas su "juodąja dėže" kainavo 1785 eurus (apie 6160 litų). Valdžios nurodytų kasos aparatų neįsigijusios Švedijos įmonės buvo skaudžiai baudžiamos: pirma bauda siekė 1190 eurų (4100 litų), pakartotinė - jau net 23 800 eurų (82 110 litų).

Akivaizdu, kad projektas brangiai kainuotų Lietuvos įmonėms ir vartotojams. Kiek Lietuvos biudžeto lėšų tai pareikalautų ir kaip ilgai projekto įgyvendinimas užtruktų iš tikrųjų, o ne planuose, neaišku. Tačiau turint omenyje anksčiau valdžios įgyvendintus stambaus masto IT projektus (pavyzdžiui, e. sveikatos sistemą), perspektyva nekokia.

O juk mokesčių administravimo pertvarka yra proga reformuoti mūsų mokesčių sistemą taip, kad ji būtų kuo paprastesnė ir efektyvesnė. Kaip tai padaryti, galėtume imti pavyzdį iš tos pačios Portugalijos. Žinoma, aklai kopijuoti jos patirties negalima (čia būta nemažai neigiamų sprendimų - didinti mokesčiai), tačiau pastaraisiais metais šioje šalyje įgyvendinti ir keli sektini mokesčių administravimo pakeitimai.

Pirma, Portugalija sujungė mokesčių inspekcijos ir muitinės departamento vykdomą mokesčių administravimą. Tai sumažina mokesčių mokėtojams tenkančią administracinę naštą, nes reikia turėti reikalų su viena, o ne dviem valstybinėmis institucijomis. Teigiamai tokį sujungimą įvertinusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) siūlo Portugalijai ir toliau didinti mokesčių administravimo efektyvumą, suvienyti mokesčių inspekciją su socialinio draudimo sistema.

Apie VMI ir “Sodros” sujungimą daug kalbėta ir Lietuvoje, tačiau kol kas nėra jokių rezultatų. Mokesčių mokėtojams tenkanti mokesčių administravimo našta ypač sumažėtų, jeigu būtų suvienodintos darbo pajamų apmokestinimo bazės, jų deklaravimo ir mokėjimo tvarka. Dabar nuo darbo pajamų mokami trys skirtingi mokesčiai - gyventojų pajamų mokestis (GPM), privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestis ir “Sodros” įmokos, o jų bazė, deklaravimo ir mokėjimo tvarka skiriasi. Sujungus mokesčius administruojančias institucijas, galima būtų sutaupyti mažinant jų darbuotojų skaičių ir parduodant dalį jų pastatų. Priminsiu, kad VMI administravimas mokesčių mokėtojams šiemet kainuos 183 mln. litų, o “Sodros” - 255 mln. litų.

Antras sektinas portugalų pavyzdys yra galimybė mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM) tuomet, kai atsiskaitoma už prekes ar paslaugas, o ne kai išrašoma PVM sąskaita faktūra. Šia galimybe gali pasinaudoti įmonės, kurių apyvarta - iki pusės milijonų eurų, o tai apima net 85 proc. visų Portugalijos įmonių.

Tokios tvarkos įgyvendinimas būtų išsigelbėjimas toms mūsų šalies įmonėms, kurioms nuolat trūksta apyvartinių lėšų. Jeigu ši tvarka būtų galiojusi 2009-2011 metais, ji būtų iš esmės palengvinusi daugelio įmonių dalią. Prisiminkime, su kokiais sunkumais susidurdavo įmonės, kurioms tekdavo sumokėti PVM, nors prekių ar paslaugų pirkėjai su jais delsdavo atsiskaityti arba bankrutuodavo - juk tuo metu Lietuvoje net nebuvo įteisinta galimybė susigrąžinti sumokėtą PVM beviltiškos skolos atveju!

Paminėjimo vertos sudėtingoje padėtyje atsidūrusios įmonės, kurioms būdavo skolingos savivaldybės ar savivaldybių įmonės, iš kurių išsireikalauti apmokėjimo ypač sunku. Kadangi tokios situacijos, deja, gali kartotis, būtų naudinga užbėgti joms už akių ir leisti mokėti PVM gavus pinigus, o ne tada, kai išrašoma PVM sąskaita faktūra.

Trečias pakeitimas, kurį galima būtų pasiskolinti iš portugalų - gyventojams suteikta galimybė susigrąžinti dalį sumokėto PVM. Deklaruodami savo pajamas, gyventojai gali susigrąžinti 5 proc. už tam tikras prekes ar paslaugas (pavyzdžiui, maistą kavinėse ar restoranuose, automobilių remontą, kirpyklų paslaugas) sumokėto PVM, iki 250 eurų (863 litų) metinės ribos. Tam būtina turėti legalų pirkimą įrodančius kasos kvitus. Nors tai nėra mokesčių administravimo pakeitimas tiesiogine prasme, vis dėlto ši tvarka skatina žmones pirkti legaliai ir imti čekį.

Skirtingai nei valdžios organizuojama loterija, ši tvarka skatina pirkėjus prašyti kasos kvito, sumažindama jų mokamus mokesčius. Lietuviai jau šeštus metus moka “laikinai” nuo 18 iki 21 proc. padidintą PVM tarifą, o valdžia atsisako net diskutuoti apie PVM mažinimą. Tokios tvarkos įvedimas leistų bent kiek sumažinti gyventojams tenkančią mokesčių naštą, o kartu ir paskatintų juos prašyti kasos kvito.

Taigi, Portugalija padarė daug daugiau nei egzotiškai skambanti čekiuko loterija ar Didįjį Brolį primenantis kasos aparatų sekimas. Šios šalies įgyvendinti svarbūs mokesčių administravimo pakeitimai leido taupiau naudoti mokesčių mokėtojų lėšas ir užtikrino, kad nebūtų prievolės mokėti PVM tada, kai dar neatsiskaityta už suteiktas paslaugas. Sekdami Portugalijos pradėta pertvarka, turėtume sujungti mokesčius administruojančias institucijas į vieną, o PVM mokėjimo tvarką keisti taip, kad ji nesmaugtų sunkumus patiriančių įmonių. Šie pokyčiai galėtų tapti lemtingi Lietuvos mokesčių mokėtojams, skirtingai nei dar vienas brangus ir begalinis valdžios IT projektas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"