TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Mokslas ir politika

2015 07 15 6:00

Turėti gerą atmintį kartais yra blogai. Nes susidūrus su kai kuriais dabarties reiškiniais, atmintis pakiša asociacijų su praeitimi. Gerai, jei tos asociacijos turi pliuso ženklą. O jei minuso? Nutylėti?

Žmonės, kurie gyvenime vadovaujasi interesais, nepraleistų progos patylėti. Bet ką daryti, jei į atmintį beldžiasi Sąjūdžio idealų pelenai?

Paskaičius, pasiklausius, kaip šiurkščiai, vulgariai nuvertinami specialistai lituanistai, lietuvių kultūros kūrėjai ir puoselėtojai, su kokiu aplombu samprotaujama apie dalykus, kurie priklauso išimtinai kalbininkų kompetencijai, iš atminties gelmių išplaukia nemalonių asociacijų keliantis déjà vu: jau buvo, buvo mūsų gyvenime toks laikotarpis, kai apie tai, kas yra mokslas, o kas - politika, sprendė ne specialistai, bet nieko toje srityje neišmanantys politikai ar mokslininkais apsimetę karjeristai... Ir vadinosi tas periodas trumpai ir aiškiai - stalinizmas.

Anais stalininių represijų laikais Sovietų Sąjungoje garsiausiai nuskambėjo ir liūdniausias pasekmes turėjo Stalino bei jam pataikaujančių nemokšų kišimasis į genetiką ir kalbotyrą (!). Mokslo politizavimas ir mokslininkų persekiojimas administracinėmis priemonėmis už neva „politiškai nekorektiškas“ pažiūras gavo "lysenkovščinos" pavadinimą, pagal odiozinio agronomo, vėliau biologu pasiskelbusio Trofimo Lysenkos vardą ir veiklą.

T. Lysenka priskyrė sau jau seniai žemės ūkyje taikytą jarovizacijos technologiją ir buvo aktyviai palaikomas tuometės žiniasklaidos. Galiausiai, kai T. Lysenka su bendraminčiais klasikinę genetiką paskelbė "fašistiniu mokslu", jį malonėmis apdovanojo ir Stalinas, sumojęs, kad agronomo teorijos atitinka valdančiosios partijos ideologiją (sic!). T. Lysenkai nepritariantys mokslininkai buvo sodinami į kalėjimus, o ne vienas jų, kaip garsus genetikas, akademikas Nikolajus Vavilovas, net pasmerkiamas mirti. Laisvėje likę mokslininkai (tiesa, ne visi), saugodami savo kailį, skundė kolegas. Tokia aplinka, žinoma, tvirkino augančią mokslininkų kartą.

Genetikos tyrimai Sovietų Sąjungoje atsigavo tik Stalinui mirus.

Ne mažiau tragiškų pasekmių turėjo ir politikų kišimasis į kalbos mokslus. Ši kampanija siejama su Rytų ir Kaukazo kalbų specialisto, istoriko, etnologo ir archeologo, įvairių akademijų akademiko Nikolajaus Maro vardu. Beje, būdamas poliglotas šis žmogus gyvenime neišklausė nė vieno teorinės kalbotyros kurso, bet kalbos mokslas jį labiausiai traukė.

Nuo 1923 metų N. Maro dėka sovietinėje kalbotyroje prasidėjo „naujoji era“. Jai buvo būdinga tai, kad mokslininkai, sekdami N. Maro pavyzdžiu, ėjo ne mokslinių, kalbos faktais paremtų tyrimų keliu, o pagal iš anksto sugalvotus rezultatus atrinkdavo ar net falsifikuodavo kalbos duomenis. Šiandien panašiai elgiasi ir kai kurie lietuvių kalbininkai, dėl kitakalbių ar bemokslių politikų įgeidžių pritariantys vardų, pavardžių ir net vietovardžių eliminavimui iš kalbos sistemos.

Stalino palaikomas marizmas viešpatavo beveik du dešimtmečius, nes sutapo su naujomis socialinėmis-politinėmis to laiko idėjomis, kurių realusis mokslas dažnai neatitikdavo.

Panašiai atsitiko ir šiandien. Spekuliuojant liberalizmu ir būtinybe atsiverti pasauliui tikinama, esą Lietuvą, padedant lenkams, apgins kelios naujos abėcėlės raidės. Tačiau politikams nė motais, kad dirbtinai atsiverti svetimybėms mažai tautai ir jos kalbai gali būti itin kenksminga, o gal net pražūtinga...

Kaip anuomet, taip ir šiandien aktyviai veikia „nekompetencijos efektas“, kai galbūt geri savo srities, bet kalbotyrai tolimi specialistai, nesuvokdami ypatingos kalbos reikšmės lietuvių tautos tapatybei ir savivokai (beje, lietuviai ne vieninteliai tokie; čekai irgi prisipažįsta esantys „filologinė tauta“), pasiduoda šmaikščių demagogų propagandai.

Be to, kaip Stalino laikais, taip ir dabar mokslininkų bendruomenėje netrūksta įvairių grupių, kurios aktyviai naudojasi kiekvienu valstybės užsienio politikos vingiu, kad padedamos valdžios aparato pasiektų savo partinės, etninės ar seksualinės mažumos tikslų.

Valdžia visada norėjo tarp mokslininkų rasti žmonių, ne tik lojalių naujai politinei padėčiai ar naujam (geo)politiniam mąstymui, bet ir karštai remiančių naująją ideologiją. Šiandien neostalinistinį požiūrį į mokslą ir jo vaidmenį visuomenėje, regis, pavyko įpiršti Valstybinės kalbos komisijai. Ieškodami pateisinimų lietuviško raidyno sistemai griauti, komisijos nariai, regis, bus naujai perskaitę Stalino žodžius, pasakytus XVI komunistų-bolševikų partijos suvažiavime: „Socializmo (skaityk: liberalizmo - aut.) pergalės visame pasaulyje periodu, kai socializmas sustiprės ir įsitvirtins buityje, nacionalinės kalbos neišvengiamai susilies į vieną bendrą kalbą, kuri, žinoma, nebus nei didžiarusių, nei vokiečių (nei lietuvių - aut.), bet visai nauja.“ Naujieji stalinistai pažengė dar toliau: jie ne tik politizavo kalbos mokslus, bet ir, mėgindami apeiti Konstituciją, prišiukšlino Temidės rūmus.

Staliną praregėti privertė Antrasis pasaulinis karas. Jis tautiškume (o ne, pavyzdžiui, lotyniškame raidyne) įžvelgė galingą impulsą tautai pasipriešinti agresoriui, todėl sukritikavo N. Maro peršamą nemokslinį, politizuotą požiūrį į kalbą. Žodžiai „tėvynė“, “tautinis savitumas“ iš keiksmažodžių virto geidžiamiausiais laikraščių straipsnių epitetais - tiesa, kol Stalinui reikėjo patriotų patrankoms penėti.

Tad ir mūsų neostalinistams vertėtų pernelyg neįsijausti į „naująją“, globalistinę ideologiją išjuokiant lietuviškos tapatybės saugotojus, nes Rusijos agresijos atveju ne Lenkija ar kita Vakarų kaimynė pirma atskubės mūsų gelbėti, bet tie šiandien visaip ujami Lietuvos patriotai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"