TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Moksleivių pilietiškumo pamoka: ministrui ar Lietuvai?

2012 09 21 6:03

Ko negali padaryti garbingi akademikai, mokytojų profsąjungų aktyvistai, studentai, padarė moksleiviai ir rinkimai.

Rašydamas straipsnį apie sveiku protu nesuvokiamą Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovų sprendimą pakeisti stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką, apie tai laiku neinformuojant moksleivių, jų tėvų, pedagogų ir mokyklų vadovų, išgirdau, kad šįkart ministras Gintaras Steponavičius atsitraukė. Nežinau, ar jis suprato, kad bet kuris sprendimas yra neetiškas ir nemoralus, jei padaromas nepranešus tiems, kuriuos jis liečia, o tik pasitarus ministerijos kabinetuose kartu su keletu draugų, sėkmingai "įsisavinančių" ministerijos skiriamus pinigus per projektus. 

Sprendimas pažeidė ir įstatymą, už tai ministrui grėstų teismai. To vargu ar reikia bent vienam politikui prieš rinkimus. Ką jau kalbėti apie moksleivių, jų tėvų ir mokytojų rūstybę.

Taip net dar iki savo žadėto mitingo moksleiviai pateikė ministrui pilietiškumo pamoką. Lietuvos moksleivių sąjungos sprendimas protestuoti po ŠMM langais prieš neteisėtus, nedemokratiškus ministerijos vadovų veiksmus buvo toks tvirtas, kad pirmą kartą į protesto balsą ŠMM įsiklausė. Dar prieš kelias dienas ministras nekreipė į tai jokio dėmesio ir tvirtino, jog nors minėta tvarka ir nebuvo tinkamai aptarta su visais, dar yra laiko jai pasiruošti.

Ir tai buvo aiškinama, kai visą savaitę mokyklose tvyrojo sąmyšis, o socialinis tinklas "Facebook", kita interneto erdvė mirgėjo moksleivių komentarais, primenančiais pranešimus lyg iš karo zonos. Juose pasakojama, ką mokyklos, moksleiviai, mokytojai paskubomis daro, kad atremtų netikėtą ministerijos vadovų ataką prieš tuos, kuriais pagal įstatymus ministerija turi rūpintis. Moksleiviai nesutiko būti valdininkų ir politikų eksperimento bandomaisiais triušiais , sukilo prieš valdžios pastangas juos išstumti iš Lietuvos, ir tai davė rezultatų.

Tiesa, kol kas G.Steponavičius tik pasiūlė atšaukti minėtą sprendimą Lietuvos universitetų rektorių konferencijai ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijai, taip permesdamas jiems atsakomybę už pačios ministerijos netinkamą politiką. Tai žingsnis siekiant išvengti protestų po ministerijos langais arba padaryti juos ne tokius masiškus, kaip moksleiviai žadėjo. Jeigu nebūtų buvę šių klaidinančių judesių, būtų galima kalbėti apie masinius susirinkimus, moksleiviai nebereikštų savo pozicijos tik mygtukų maigymu prie kompiuterio. Tai galėjo būti protestas, kokio Lietuva dar nematė.

Džiugina toks moksleivių aktyvumas ir solidarumas. Minėta tvarka galėjo skaudžiai paliesti tik dabartinius vienuoliktokus, kurie pasirinko savo kelią dar praėjusį pavasarį ir dabar būtų galėję tik po pusmečio vėl viską pasukti atgal. Tačiau tvirtą nusiteikimą dalyvauti akcijoje bent jau internete demonstravo ne tik vienuoliktokai.

Moksleiviai suprato, kad jų draugams vienuoliktokams, įvedus naują tvarką dabar, tektų prarasti dar pusę metų, kol jie galėtų prie jos prisitaikyti. O taip sumažėtų ir galimybė įstoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, nes minėtos taisyklės galioja tik mūsų šalies mokykloms. Todėl ne vienas dabartinis vienuoliktokas turėtų rinktis mokslus kitose šalyse arba Lietuvoje pasirinkti kolegijas, kurioms ši paskubomis įvesta sistema yra labai naudinga. Stebint ministerijos vadovų žingsnius kilo pagrįstas klausimas, ko jais siekiama - dar labiau padidinti jaunų žmonių emigraciją iš Lietuvos (prie to jau prisidėjo dabartinė švietimo politika) ar siųsti gražiai į studijų krepšelius įpakuotus jaunuolius į kolegijas, nors jie buvo pasirengę stoti į universitetus? Jeigu taip, kodėl viso to siekiama?

Šį penktadienį minėtą klausimą svarstys aukštųjų mokyklų rektoriai, kuriuos šioje istorijoje ministerijos vadovai pavertė atsakingais už visus galimus padarinius, patys siekdami likti geručiai. Kita vertus, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tendenciją, kad įgyvendindama aukštojo mokslo politiką dabartinė ŠMM vadovybė labiau nei kuri kita rūpinosi tuo, kad kolegijoms netrūktų ir darbo, ir studentų. Pažvelgus į Liberalų sąjūdžio partijos sąrašą tampa aišku, kad jame yra nemažai žmonių, susijusių su kolegijomis, bet kyla klausimas, kodėl dėl vienos partijos narių noro pasirūpinti partijos kolegų užimtumu kolegijose turi kentėti visi Lietuvos jaunuoliai. 

O svarbiausia, kad ministerijos veiksmai atspindi aroganciją, apie kurią ne kartą, vertindami ŠMM ir ministro G.Steponavičiaus veiklą, kalbėjo akademinio pasaulio žmonės, studentai, suskilusių ar suskaldytų mokytojų profsąjungų aktyvistai. Bet tik moksleiviai sugebėjo pasakyti STOP.

Prieš keletą metų garbūs akademikai tylėdami stebėjo, kaip ministerijos vadovai ėmė niekinti garbingą Mokslų akademijos vardą, tvirtinti, kad tai yra sovietinės sistemos reliktas, todėl nevertas didesnio valstybės dėmesio. Studentų siūlymai dėl aukštojo mokslo reformos ir ypač jo finansavimo, kuris padarytas palankus komerciniams bankams, bet ne studentams, nesulaukė jokio atgarsio. Praėjusią savaitę apie tik imituojamą dialogą su partneriais prabilo ir mokytojų profsąjungos. Akademikai, studentai, mokytojai nepasiekė tikslo, nes nesusitelkė.

Dabar matome kitų rezultatų. Noriu tikėti, jog jie įkvėps ir žmones kituose Lietuvos rajonuose bei miestuose kovoti už tai, kad švietimas, mokyklos nebūtų tokios politikos visiškai sužlugdyti. Ji gali pasigirti tik renovuotomis mokyklomis, bet už tai galėtume būti labiau dėkingi Europos Sąjungai, kuri skyrė lėšų šiam tikslui.

Pirmoji moksleivių pergalė Vilniuje siunčia ir gerą žinią Zarasams, kur jau kurį laiką vietos savivaldybė, matyt, įkvėpta centrinės valdžios nenoro kalbėtis su moksleiviais ir mokytojais, ignoruoja jų streiką ir reikalavimus. Bet svarbiausią žinią moksleivių protestai galėtų pasiųsti visai Lietuvai. Visi galime padaryti, kad tokia klaida daugiau nesikartotų. Ji per brangiai kainuoja Lietuvai. Jei tai pasiektume, tai ir būtų moksleivių pilietiškumo pamoka. Jau ne ministrui, o Lietuvai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"