TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Moralės kodeksas olimpiniame fone

2012 08 09 6:00

Kai olimpinėse žaidynėse startuoja Virgilijus Alekna - ypatinga diena. Jam žengiant į disko metimo sektorių užvaldo jaudulys (kad tik pavyktų!) ir pasididžiavimas, kad mes jį turime. Antradienio vakarą Londone Virgilijus liko per žingsnį nuo olimpinio medalio. Ketvirtas. Ne prizininkas. Bet užimtoji vieta labai aukšta.

Gaila, kad besitraukiantiems iškiliausiems atletams per žaidynes nekabinami medaliai už nuopelnus olimpiniam sportui. Dauguma garsių olimpiečių sulaukę jo amžiaus būna jau seniai atsisveikinę su didžiuoju sportu ir mėgaujasi dabar labai populiarių veteranų sporto festivalių teikiamais malonumais. Tačiau V.Alekna tebedemonstruoja aukščiausio lygio rezultatus. Nors jam, ką tik baigusiam pasirodymą penktojoje olimpiadoje, - jau keturiasdešimt. 

Sunku įsivaizduoti olimpiadą be Virgilijaus. Jis - Lietuvos olimpiečių vėliavnešys ne tik Londono žaidynėse. Iškilusis diskininkas jau seniai tapo mūsų sporto moralės kodeksu. Tokie atletai kalnus verčia. Jis dukart sėkmingai šturmavo olimpą - Sidnėjuje ir Atėnuose. Iš Pekino grįžo su bronza. Jau nekalbu apie daugybę pasaulio ir Europos čempionatuose pelnytų titulų.

Atėjo kitų eilė. Smagu, kad Londone su trenksmu startavo mūsų jaunoji karta - auksinė undinėlė Rūta Meilutytė, mažiausiai bronzos medalį jau užsitikrinęs boksininkas Evaldas Petrauskas, bronziniu prizininku tapęs graikų-romėnų imtynių atstovas Aleksandras Kazakevičius. Į olimpinį elitą, be jų, jau pateko per dešimt Lietuvos atletų. Žaidynės lietuviams dar nesibaigė - per likusias keturias dienas irgi turėtume gauti nemenką adrenalino dozę.

Džiugina, jog šįsyk į olimpiadą vyko vos keli "turistai". Anksčiau jų būdavo gerokai daugiau. Kas nuvylė šįsyk? Šuolininkas į tolį Povilas Mykolaitis, ietininkė Indrė Jakubaitytė. Nenustebino prastoki jų rezultatai bendrame fone - visą sezoną panašius demonstravo. Olimpiada juk ne Lietuvos čempionatas...

Nuvylė ir Sidnėjaus olimpinė šaudymo čempionė Daina Gudzinevičiūtė, gavusi vardinį kvietimą į Londono žaidynes. Vos prasidėjus olimpiadai jos buvo pilna visur. Tarsi išskirtines Londono žaidynių transliavimo teises turinti išskirtinė mūsų televizija būtų sudariusi sutartį su Daina: kasdien ir ne po sykį rodyti ją svarbiausių įvykių sūkuryje.

Tiesa, vienas siužetas paliko slogų įspūdį. Tą dieną rodytas ketverių metų senumo filmukas, kuriame Daina susipažįsta su Kinijos sostine: parduotuvėje matuojasi šilkinius chalatėlius, užeigoje mėgaujasi kinų patiekalais ir alumi. Kad ne sultimis, supratau iš tiesiai į kamerą nukreipto vangaus žvilgsnio ir "vingiuotos" kalbos. Kam šovė į galvą šį šedevrą rodyti D.Gudzinevičiūtės starto išvakarėse? Atvirai kalbant, per tą savaitę net užmiršau, kad į Londoną Daina vyko dalyvauti varžybose.

Tiek daug jos buvo ekrane (bet - ne šaudymo sektoriuje), kad nežinantieji, kokiu tikslu sportininkė vyko į Londoną, tikriausiai pamanė, jog ji mūsų olimpinės misijos vadovė. Tačiau šeštadienis greitai visus sugrąžino į tikrovę. Sidnėjaus olimpinė čempionė tą dieną patyrė fiasko - nepateko į finalą.

Pasirodo, ne jos kaltė, kad paskutinėje serijoje pro šalį šovė net penkis kartus. Po nesėkmingų kvalifikacinių varžybų Daina su žurnalistais bendravo pasitelkusi dažną savo palydovę aroganciją: "Kažkas sutrukdė. (...) Pabandykite patys pašaudyti ir tada gal man paaiškinsite. (...) Man trūksta trenerio jau labai seniai. Valstybės, kurios nusiperka gerą trenerį, iškart šauna į viršų. O dabar - klijuojame tai, iš ko turime. Negaliu sakyti, kad visiškai žemiau "plintusų", bet tikėjausi, kad bus geriau."

Tituluota 46-erių šaulė daug metų dirbo su puikiu treneriu - šviesaus atminimo Vytautu Blonskiu. Jis išėjo 2009-ųjų spalį. Negi per tiek laiko nieko iš jo neišmoko?

V.Alekna be trenerio - nuo 2000-ųjų. Stiprus atsakomybės jausmas iki šiol padeda jam išlikti galingam, oriam ir kukliam.

Svaičioti apie ypatingus ir brangius užsienio specialistus dabar madinga. Tačiau sportininkų tokios kalbos nepuošia. Turime savų fantastiškų trenerių. Antraip ar dabar džiaugtumės mūsų buriuotojais, irkluotojais, plaukikais, boksininkais, imtynininkais, sprinteriais, stajeriais, ėjikais, daugiakovininkais, krepšininkais. Pastariesiems niekada netrūksta dėmesio. Išskirtinė televizija neišdrįstų skriausti jų gerbėjų (ir teisingai). Nesėkmingas ketvirtfinalis - ne pasaulio pabaiga.

Tačiau kodėl išskirtines teises turinti išskirtinė televizija nesiteikė tiesiogiai iš Londono žaidynių parodyti Pekino olimpinės buriavimo vicečempionės Gintarės Scheidt plaukimo finale? Ir kodėl laiku neišvydome labai svarbios imtynininko Edgaro Venckaičio ketvirtfinalio kovos? Vietoj jos buvo pasiūlytas kulinarės Beatos reportažas iš Londono olimpinio parko apie tualetus šunims ir kitas "įdomybes". Po tokių olimpinių dozių norisi bėgti laukais.

Tačiau nėra kada bėgioti. Juk olimpiada! Kiekvieną dieną išskirtinė televizija mums kala į galvą, kad svarbiausia - Londoniada. Tuomet kodėl ji mums bruka Palangos žinias, per kurias robinzonas Rimas Valeikis ir mergaitė Simona kasdien ir ne po sykį linksmina kurorto poilsiautojus. Šiems tikrai linksma, nes jie - ne žiūrovai.

Mes norime tikrojo sporto. Tačiau išskirtinė televizija mus šeria pigia chaltūra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"