Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Moterys – potencialios ateities bedarbės?

 
2017 02 24 12:44

Turbūt sunku būtų ginčytis, jog pastarųjų 50 metų technologinė pažanga buvo naudinga moterų emancipacijai.

Gamybos procesų automatizacija ir sparti paslaugų sektoriaus plėtra reiškė sumenkusią fizinės jėgos ir išaugusią protinio darbo svarbą. Tai atvėrė didesnes galimybes moterims darbo rinkoje. Technologinė pažanga buityje taip pat leido atsiradusį laisvą laiką moterims panaudoti produktyviai veiklai, o inovacijos kontracepcijoje sudarė galimybes moterims pačioms planuoti savo profesinį gyvenimą. Visgi dėl tos pačios technologinės pažangos ir pernelyg lėtai besikeičiančių socialinių normų netolimoje ateityje moterų galimybės realizuoti savo potencialą gali pablogėti.

Pastaruoju metu diskutuojama, kad ketvirtosios technologinės revoliucijos banga pasiglemš daugybę šiuo metu egzistuojančių darbo vietų. Pavyzdžiui, Oksfordo mokslininkai suskaičiavo, kad dėl automatizacijos JAV gali išnykti net 47 proc. darbo vietų. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo atliktu tyrimu, dėl technologinės pažangos iki 2020 metų darbo neteks panašus vyrų ir moterų skaičius. Visgi naujojoje ekonomikoje, kurioje daugiausia naujų darbo vietų bus sukurta STEM (angl. Science, technology, engineering and math) profesijų atstovams ir aukščiausio lygio vadovams, moterų įsidarbinimo perspektyvos gali būti gana niūrios. Pasaulio ekonomikos forumas skaičiuoja, kad viena nauja darbo vieta, skirta vyrams, pakeis maždaug tris išnykusias jų darbo vietas. Tuo tarpu vienai naujai darbo vietai, skirtai moterims, teks net penkios prarastos jų darbo vietos.

Tad jei moterų dalyvavimas veiklose, susijusiose su kompiuteriais, technologijomis ir inžinerija, ir toliau augs lėčiau nei šių sričių specialistų poreikis, didelė dalis jų ateityje rizikuoja tapti bedarbėmis. Nemenkai daliai jų taip pat gali tekti dirbti prasčiau apmokamus darbus, kurie reikalauja žemesnės kvalifikacijos nei turima. Šie procesai turėtų didžiulių neigiamų ekonominių pasekmių, nes didelė dalis darbo jėgos negalėtų pilnai išnaudoti savo potencialo, o technologijų įmonės susidurtų su darbuotojų trūkumu. Tuo pačiu išaugtų ir atlyginimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų bei sumažėtų moterų finansinė nepriklausomybė.

Šios tendencijos greičiausiai neaplenktų ir Lietuvos. Nepaisant to, kad pagal EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) atliekamą 15-mečių gebėjimų vertinimą, vadinamąjį PISA tyrimą, Lietuvos mergaičių vidutiniai gebėjimai gyvybės moksluose ir matematikoje lenkia berniukų gebėjimus, šiuo metu daugiau vaikinų nei merginų renkasi studijuoti STEM mokslus. Pavyzdžiui, gyvybės mokslų, matematikos ir kompiuterių mokslų studijose vaikinai sudaro daugiau nei 60 proc. studentų, o inžinerijoje beveik 90 procentų. Panaši situacija atsispindi ir darbo rinkoje – aukštųjų technologijų sektoriuje apie 60 proc. darbuotojų sudaro vyrai, o informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje situacija dar liūdnesnė – tarp IRT specialistų tik penktadalis yra moterys.

Apmaudu, jog moterys vis dar vangiai renkasi darbą sektoriuje, kuris pasižymi didžiausiais atlyginimais ir ypač sparčiu jų augimu. Pavyzdžiui, bruto darbo užmokestis informacijos ir ryšių veikloje yra 70 proc. didesnis už vidutinį šalyje, o nuo 2008 m. šioje veikloje jis išaugo daugiau nei 55 procentais. Palyginimui, per tą patį laikotarpį vidutinis atlyginimas šalyje padidėjo apie 18 procentų. Be to, potencialas darbo vietų augimui IRT sektoriuje yra didžiulis. „Infobalt“ kartu su MOSTA (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras) atliktas tyrimas parodė, kad per artimiausius trejus metus darbo vietų skaičius šiame sektoriuje išaugs beveik dvigubai, o jų užpildymas taps dar didesniu iššūkiu.

Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios moterys vangiai renkasi STEM profesijas, yra susijusi su stereotipais, formuojamais tėvų, mokytojų ir visuomenės. Ypač paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad, neva, dėl įgimtų savybių moterys yra mažiau gabios tiksliesiems mokslams. Dėl šio stereotipo moterys gali nuvertinti savo gebėjimus, mažiau pasitikėti savimi, be to, šis stereotipas gali net neigiamai paveikti jų rezultatus. Pavyzdžiui, JAV atliktas tyrimas nustatė, kad merginų rezultatai pablogėja, jei testuojant jų matematikos gebėjimus lytį paprašoma nurodyti testo pradžioje, o ne pabaigoje.

Šie stereotipai gajūs ir darbovietėje – moterys, dirbančios IRT sektoriuje, gali būti vertinamos kolegų vyrų kaip mažiau kompetentingos, todėl moterys tiesiog gali vengti sričių, kuriose jų gebėjimai nuvertinami, o galimybės karjerai miglotos. Moterys taip pat rečiau renkasi STEM profesijas, nes jos visuomenėje laikomos vyriškomis, jas gali atbaidyti ir vyriška darbo kultūra bei galimybių derinti darbą ir šeimą trūkumas.

Stereotipus reikia keisti pasitelkus visuomenės, o ypač tėvų ir mokytojų, švietimą, daugiau dėmesio skirti moterų sėkmės istorijų viešinimui. Tuo tarpu technologijų įmonėms svarbu suvokti, kad konkurencija dėl STEM specialistų ateityje tik intensyvės, o moterų potencialas dar nėra pakankamai panaudotas. Tad įmonėse svarbu kurti klimatą, kuriame dirbti būtų malonu abiem lytims, būtina mažinti nesąmoningą diskriminaciją, pasiūlyti galimybes dirbti lanksčiai. O moterims verta palinkėti drąsiau imtis iššūkių ir nebijoti plaukti prieš srovę.

Laura Galdikienė yra „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"