TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Mūsų jau 7 milijardai!

2011 11 02 9:41

Ar įmanoma suderinti ekologiją, bado prevenciją ir reikalavimą gyventi gerai čia ir dabar?

Spalio 31 dieną kažkur Žemėje gimė kūdikis, o tai reiškė, kad pasaulyje jau gyvena 7 mlrd. gyventojų. Ta proga vieni trimituoja apie apokalipsę artinantį nesustabdomą demografinį sprogimą, kiti nepanikuoja ir tiki žmonijos gebėjimu prisitaikyti prie netikėčiausių aplinkybių, treti triukšmingai reikalauja geresnio gyvenimo čia ir dabar. Visi įsitikinę savo teisumu ir pateikiamų problemos sprendimų dorybingumu, tačiau ar pasaulis nepasiklys tarp šių kardinaliai priešingų požiūrių?

Aplinkosaugininkų etika

Ši per pasaulį apskriejusi naujiena labiausiai turėjo nuliūdinti tuos, kurie siekia gelbėti Žemę nuo išnaudojimo - kovotojus už miškų ir gyvūnų išsaugojimą, prieš išteklių (vandens, naftos, dujų ir t.t.) eikvojimą, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) populiarėjimą, plintančią industrializaciją, urbanizaciją ir apskritai prieš vartotojiškos visuomenės ydas. Jiems 7 mlrd. žmonių reiškia, kad prarastasis Rojus - industrinės pažangos nepaliesta gamta - dar labiau prarandamas.

Akivaizdu, kad vis didėjantis žmonių skaičius reikalauja dar didesnių žemės plotų žemės ūkio produkcijai gausinti, vadinasi, dar didesnio žemės išteklių (nuo vandens iki miškų kirtimo) eikvojimo. O kur dar etiniai ir sveikatos klausimai dėl GMO maisto pramonėje - statistiniam žaliajam (plačiąja prasme) tai yra baisi nuodėmė, nors kad ši XX amžiaus išmonė ir gelbsti nuo bado milijonus gyvybių.

Galiausiai juk nėra garantijų, kad vis didėjanti žmonių populiacija atitinkamais tempais šviesis pagal aplinkosaugininkų elementorių - vargu ar nuo mirtinos ligos ar visiško bado per plauką išgelbėtas trečiojo pasaulio atstovas patikės "tvarios plėtros" ar aplinkai draugiškos gyvensenos privalumais. Priešingai, daugėja ženklų, kad vartotojiška kultūra, tarpstanti šiandieniame Vakarų pasaulyje per gyvenimą ant kredito adatos, sparčiai perimama besivystančiame pasaulyje kaip gerovės ir laimingo gyvenimo idealas.

Taigi, anot Žemės gelbėtojų, vartotojiška kultūra turi būti išstumta atsakingos, visais aspektais ekologiškos gyvensenos, nes kitaip mūsų Žemės, taip pat ir mūsų visų, laukia pražūtis.

Viso ko matas - žmogus

Antroji pusė turi kitokių, bet ne mažiau teisuoliškų idealų. Čia sutinkame UNICEF, žaidžiančią žmonių jausmais, badaujančių ir sergančių trečiojo pasaulio vaikų ašaromis per televiziją bei internetą. Garsiausi pasaulio verslininkai filantropai, sporto, muzikos ir kino žvaigždės reklamuoja donorystę, siūlo finansinę ir edukacinę pagalbą mirštantiesiems, skurstantiesiems ir neišsilavinusiems. Šviesiausi pasaulio protai kuria strategijas ir plėtoja technologijas, kurios išties padėjo pasiekti neblogų rezultatų mažinant skurdą, sprendžiant maisto stygiaus problemas ir didinant amžiaus trukmę pažeidžiamiausiose pasaulio dalyse.

Čia žmogaus gyvybė, nepaisant demografinio sprogimo trečiajame pasaulyje neigiamų pasekmių, yra aukščiau visko. Šioje etikoje vyrauja įsitikinimas, kad žmonija, nepakeldama kenčiančiųjų skausmo, privalo atrasti valios ir Žemės resursų, kad padidintų produktyvumą, plėtotų technologijas ir plėstų švietimą nepaisydama gąsdinančių prognozių, kad šie resursai gali baigtis.

Moralinės dilemos ir "Okupuokime Volstritą" sindromas

Kaip matome, vienų dorybė yra kitų nuodėmė ir priešingai. Galiausiai visa tai vainikuoja šiuo metu plačiai aptarinėjamas "Okupuokime Volstritą" sindromas, protestais ir net smurtu nuvilnijęs per didelę pasaulio dalį. Protestuotojus vienija reikalavimas, kurį galima sutraukti į šūkį: "Nusipelnėme gyventi geriau!"

Juokingiausia, kad turbūt dažnas protestuotojas, įsitikinęs šio šūkio teisingumu ir dorybingumu ("Mes esame 99 procentai!", suprask, turtuolių išnaudojami) yra raminęs savo sąžinę pirkdamas ekologišką duoną ar trumpuoju numeriu parėmęs penkiais doleriais, eurais, litais ir t.t. skurstančiuosius kur nors Bangladeše ar Haityje. Liūdniausia, kad jų reikalavimai iš tikrųjų yra amoralūs turint omenyje tikrą skurdą ir kančias trečiajame pasaulyje, puolamų vyriausybių ir bankų prasiskolinimą ateities kartų sąskaita bei pasibaisėtinus vartojimo mastus ir Žemės išteklių eikvojimą. Amoralūs todėl, kad jei būtų išpildyti jų reikalavimai, skurdas pasaulyje tik padidėtų, vyriausybės dar labiau prasiskolintų, o vartojimas išaugtų dar baisiau nualindamas Žemę.

Vietoj išvadų

Tačiau aptartieji reiškiniai plačiai paplitę visame pasaulyje, tad tenka pripažinti, jog jie labiausiai pasireiškia Vakarų pasaulyje ar jo kultūrinės bei ekonominės įtakos zonose. Taip pat tenka pripažinti, kad didžiąją dalį atsakomybės naštos už ekologiją, pagalbą trečiajam pasauliui ir gerovę taip pat turi prisiimti vakariečiai.

Prieš pusę amžiaus jau buvo kilusi panika dėl demografinio sprogimo keliamos grėsmės, bet ji nepasitvirtino. Žmonija kol kas geba išmaitinti vis didėjančią populiaciją, o technologinė pažanga, padėjusi pasiekti įstabių rezultatų per pastaruosius 50 metų, galbūt ir toliau neapvils.

Kita vertus, aptartos moralinės dilemos grasina gilėjančia Vakarų visuomenių šizofrenija, kai apakina skirtingi interesai, o savo amoralius, žalingus troškimus bei interesus mėginama slėpti po teisumo kaukėmis. Vis dėlto, kad ir kaip teisuoliškai mylėtume bei saugotume Žemę, žmogaus gyvybę ar teisę į gerą ir laimingą gyvenimą, nereikia pamiršti, kad dorybė, naudojama lyg iškaba siauram ir trumparegiškam interesui ginti, yra visai ne dorybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"