TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Mūsų šventės - mes ir švenčiame

2013 04 19 6:00

Ilgai vargusi Kultūros ministerija pagaliau pateikė Vyriausybei išvadą dėl Tautos istorinės atminties įstatymo projekto. Žinoma, išvada dar nereiškia, kad tautos išrinktieji nubalsuos būtent už tokį tekstą, kokį sukūrė praėjusios kadencijos Seimo nariai. Tačiau ministerijos parengtame Vyriausybės nutarime spindinti frazė "iš esmės pritarti" istorinę atmintį beprarandančius piliečius turėtų nuteikti viltingai.

Iš tiesų, jeigu įstatymo projektas būtų priimtas, tauta galėtų pasidžiaugti mažų mažiausiai dviem dalykais. Pirmiausia tuo, kad jos išrinkti atstovai, nesvarbu, kokiai partijai priklauso, rūpinasi mūsų visų atmintimi ir, žinoma, tuo, jog skurdžios namų ūkių lėšos, skiriamos atmintį gerinantiems vaistiniams preparatams įsigyti, liktų valstybės piliečių kišenėse.

Tačiau skaitant teisės akto projektą neapleidžia mintis, kad jo autoriai įkvėpimo sėmėsi iš savo sovietinės jaunystės patirties, kai plėšydami sieninių kalendorių lapelius beveik kiekvieną savaitgalį turėjo progą apsilankyti artimiausiame gastronome ir, investavę keletą rublių į pojūčius aštrinantį skystimą, paminėti eilinę profesinę šventę. Štai ir šiame projekte greta istoriškai reikšmingų datų (Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir pan.) esti tokių, kurias prisiminti tikriausiai derėtų nebent tuo atveju, jeigu išnyktų joms dedikuoti reiškiniai.

Iš tiesų save gerbiantys statybininkai, pasieniečiai ar muitininkai, kiekvieną dieną sąžiningai atliekantys savo profesines priedermes, turėtų įsižeisti, kad jų pastangos tėra vertos "istorinės atminties". Esą anuomet būta padorių ir kvalifikuotų specialistų, o dabar...

Kita vertus, projekte neišvardytų profesijų atstovai irgi turėtų teisę piktintis, kad jų išmanymo ir pastangų nepakanka net vienai, tegul ir ne paties svarbiausio valstybės įstatymo, eilutei.

Dar gražiau, kad įstatymų leidėjai, matyt, iš paskutiniųjų stengdamiesi sukurti bent vieną teisės aktą, už kurio įgyvendinimą nebūtų atsakinga renkama ir skiriama politinė valdžia, siūlo įsteigti dar vieną kolegialų darinį - Tautos atminties tarybą. Šios tarybos formavimo principai gana migloti. Ypač tos jos dalies, į kurią skiriami ne biurokratai (pavyzdžiui, Seimo kancleris), o visuomenininkai. Kas, sakykite, yra girdėjęs apie dabartinę Sąjūdžio, kuris turėtų deleguoti į tarybą du atstovus, veiklą? Kodėl į tarybą siūloma deleguoti vieną Rašytojų sąjungos atstovą? Ar kompozitoriams, dailininkams ir architektams nerūpi istorinė atmintis? O gal esama kokio nors slapto aplinkraščio, liudijančio, kad minėtų kūrybinių profesijų žmonės tokios atminties apskritai neturi?

Dabartinis Seimo pirmininkas, vos pradėjęs eiti šias pareigas, viešai pareiškė, jog būtina visuomenės akyse atkurti Seimo prestižą. Tačiau tokių - tuščių ir kiaurų - projektų stumdymas Seimo ir Vyriausybės koridoriais jo tikrai nepakels. Greičiau priešingai.

O mums visiems belieka pasidžiaugti, kad istorinė atmintis dar galutinai nereglamentuota. Ir kiekvienas iš mūsų galime švęsti tai, ką norime, ir taip, kaip norime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"