TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Mykolinės

2014 09 27 6:00

Po poros dienų, rugsėjo 29-ąją, bus plačiai minima šventojo arkangelo Mykolo diena, žyminti daugelio ankstyvojo rudens darbų pabaigą. Ir daug kitų krikščioniškų švenčių pagal tautų papročius yra susietos su gamtos vyksmu ir su sezoniniais žmonių darbais. 

Pavyzdžiui, Joninės – su ilgiausiomis vasaros dienomis ir su ankstyvųjų vasaros darbų (šienapjūtės) pabaiga. Nemažai krikščioniškų švenčių bei minėjimų eina senųjų, natūraliųjų religijų švenčių pėdomis. Tai nieko pikta. Ir senosios, pagoniškosios religijos ieškojo ryšio su Dievybe, nebuvo ateistinės. Praėjusiame amžiuje kai kurie tradicijų puoselėtojai kvietė grįžti prie senosios mūsų protėvių religijos, apie kurią labai mažai žinoma, ir tai veikiau buvo kvietimas tolyn nuo krikščionybės nei religingumo skatinimas. Vis dėlto tai jau nebuvo sovietinė bedievybė.

Taigi poryt Mykolinės. Mykolo vardas Mi-cha-el hebrajiškai reiškia „kas gali lygintis su Dievu“. Drauge su Mykolu pagal dabartinį liturginį kalendorių minimi ir arkangelai Gabrielius bei Rapolas. Kokia šių vardų prasmė? Gabri-el – „Dievo žmogus“, arba „Dievas parodė savo galybę“. Jam buvo pavesta apreikšti būsimą nuostabų Dievo Sūnaus gimimą jo motinai Marijai ir globėjui Juozapui. Rapha-el – „Dievas išgydė“, kaip aprašyta teisiojo Tebijo istorijoje iš nelaisvės Asirijoje laikų, VII amžiuje prieš Kristų.

Ir daugelis biblinių vardų turi ypatingas reikšmes. Pavyzdžiui, Jonas, Petras, Juozapas, Andriejus. Jonas, hebrajiškai Johanan – „Jahvė yra maloningas“. Petras – graikiškai Petros – Uola, aramėjiškai - Kefas, taip šv. Paulius jį vadina Laiške galatams ir Pirmajame laiške korintiečiams. Šitaip pabrėžiamas jo, kaip Bažnyčios vyriausiojo vadovo, būsimas tvirtumas. Josef – hebrajiškai „teduoda Jahvė daugiau (vaikų)“, tai pirmiausia taikyta XVII amžiuje prieš Kristų gyvenusiam patriarchui Juozapui, iš kurio dvylikos sūnų išaugo visa izraelitų tauta. Andriejus - graikiškai Andreas - „vyriškasis“. Aramėjiškai Thoma - „dvynys“. Tadas - hebrajiškai Thaddai – „narsuolis“.

Šalia biblinių vardų tolydžio krikščioniški tapo daugelis civilinių lotyniškų vardų: Feliksas – Laimutis, Liucija – Šviesioji, Klara – Skaidrė, taip pat graikiškoji Agota – Gerutė ir t. t. Adomas Mickevičius sukūrė Gražiną iš lietuviškos šaknies ir tarptautinės priesagos.

Tėvai parenka kūdikiams vardus dažniausiai pagal skambesį arba pagal populiarumą. Prieš Antrąjį pasaulinį karą bemaž nebuvo šeimos arba giminės, kurioje nebūtų buvę Vytauto, Kęstučio, Petro, Jono ar Antano, taip pat Aldonos, Monikos, Danutės, Marytės ir Onutės.

Bažnyčios nuostatai siūlo krikštyti kūdikius krikščioniškais šventųjų vardais, kad vaikas turėtų ir savo gyvenimui pavyzdį, ir danguje globėją. Bažnyčia neprieštarauja, kad civiliniuose dokumentuose būtų rašomas tautinis, nežinomos kilmės arba pačių tėvų sukurtas neaiškios prasmės vardas. Tuomet krikštijant patariama pridėti dar ir krikščionišką, parinkto šventojo globėjo vardą. Plačiai paplitusiame Liturginiame maldyne yra pateiktas išsamus šventųjų vardų sąrašas kiekvienai metų dienai, nurodytos ir gyvenimo datos bei pašaukimas-profesija.

Ką švęsti - vardines ar gimtadienį? Laisvai pasirenkama. Visi turintieji populiarius krikščioniškus vardus švenčia tą pačią plačiai žinomą dieną. Pavyzdžiui, vien birželį švenčiama: 13 dieną - Antanas, 21-ąją - Aloyzas, 24-ąją - Jonas, 29-ąją - Petras ir Paulius, o liepos 22 dieną - Magdutė, 26-ąją - Onutė (Marytė - rugsėjo 8 arba 12 d.). Gimtadienius atsirinkti sunkiau. Reikia turėti ilgiausią sąrašą, kuriame būtų išvardyti šeimos narių, bendradarbių ir bičiulių gimtadieniai. Prie jų neišvengiamai taikysime „apvalias“ amžiaus ar veiklos sukaktis.

Po kelių dienų, spalio 2-ąją, katalikai minės Angelų sargų dieną. Angelai – Dievo sukurtos ir jam ištikimos bekūnės būtybės. Apie bent dalies jų turimą užduotį žmonių naudai kalbėjo Jėzus Kristus: „Žiūrėkite, kad nepapiktintumėte (nepastūmėtumėte į bloga) nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą.“ (Evangelija pagal Matą.)

Gal dar atsimenate vaikystėje išmoktą skambų eilėraštuką:

Angele, Dievo man paskirtasis,

būk prie manęs tu, mano gerasis.

Vakarą, rytą, naktį ir dieną

sergėki mano žingsnį kiekvieną.

Taip meiliai pasimeldę nebijodavome eiti per tamsų kambarį. Dvasinė pagalba ir atrama mums ne mažiau reikalinga bręstant ir jau suaugus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"