TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

N. Savčenko nori tapti prezidente diktatore?

2016 07 26 6:00

Praėjusią savaitę Ukrainos nacionalinė didvyrė, buvusi Rusijos karo belaisvė, o dabar Ukrainos parlamento narė Nadija Savčenko padarė keletą pareiškimų, kurie sukėlė tikrą šoką šalyje ir, matyt, bus stipriai komentuojami už šios šalies ribų. Ji pareiškė, kad sieks tapti prezidente diktatore, o ukrainiečiams reikia atsiprašyti Donbaso.

Po tokių pareiškimų Ukrainos parlamento Liaudies fronto (buvusio premjero Arsenijaus Jaceniuko vadovaujamos partijos) narys Antonas Geraščenka, dirbantis ir vidaus reikalų ministro patarėju, pavadino N. Savčenko Vladimiro Putino Trojos arkliu. O jo bosas, vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, prilygino ją rusų pasakos herojei, kuri pagavo auksinę žuvelę ir panorėjusi labai daug liko tik prie suskilusios geldos.

Visa ši išsakoma kritika yra susijusi su Ukrainos vidaus politikos niuansais. Liaudies frontas kartu su Petro Porošenkos bloku sudaro valdančiąją koaliciją. N. Savčenko išrinkta į parlamentą pagal Julijos Tymošenko „Batkyvščinos“ partijos sąrašą. Ši partija dabar yra ant bangos, kaip opozicija valdžiai, o valdančiųjų reitingai labai smuko.

Tačiau visiškai aišku, kad N. Savčenko pareiškimai, padaryti praėjusį savaitgalį, įgaus ir platų tarptautinį rezonansą. Ukrainos parlamento narė taip kalbėjo ne tik televizijos „5 kanalui“, kuriam įtaką daro šalies prezidentas, bet ir vokiškajam „Deutche Welle“.

Kol kas Vokietija negali atsitokėti po praėjusią savaitę įvykdytų žudynių. Nukentėjo Bavarija. Kirviu žudyta traukinyje, šaudyta „McDonald's“ kavinėje Miunchene, bare susprogdinta bomba, mačete prie kebabinės užmušta moteris.

Vis dėlto galima spėti, kad netrukus bus atsipeikėta, o tada ir Vokietija pastebės tai, kas įvyko tą patį savaitgalį Ukrainoje: žmogus, kurį Vakarų šalys, įskaitant ir Vokietiją, siekė ištraukti iš už grotų Rusijoje, atėjęs į Ukrainos politiką, kelia didelę sumaištį. O juk N. Savčenko šiuo metu Ukrainoje palaiko net 35 proc. žmonių.

Beje, N. Savčenko keistai dozavo savo pareiškimus. Vokietijos žiniasklaidai ji teigė, kad neatsisakytų tapti šalies prezidente, bet įgyvendinti reformas galėtų tik tokiu atveju, jei taptų diktatore. O Ukrainos televizijoje ji išsakė mintį, kad šalyje daug valdžia nepatenkintų žmonių, todėl negalima atmesti dar vieno Maidano, kurį pati ir surengtų, galimybės.

Savo šalies žiniasklaidai ji dar pareiškė, kad ukrainiečiai turėtų atsiprašyti Donbaso žmonių. Vėliau atsipeikėjo ir bandė pasitaisyti, aiškindama, kad tai turėtų padaryti visi politikai, taip pat ir Rusijos. Tačiau Kremliaus žiniasklaida jau džiūgavo teigdama, kad pagaliau Ukrainoje atsirado teisingai reiškinius matanti politikė. Kremliaus remiami separatistų lyderiai sureagavo ir į N. Savčenko siūlymą susitikti bei kalbėtis.

Vadinamosios Luhansko liaudies respublikos vadovas Ihoris Plotnickis pareiškė, kad teigiamai vertina šiuos N. Savčenko žingsnius, bet ją derybų partnere matys tik tuomet, jei ji parlamente sukurs savo politinį bloką, o Ukraina pripažins, ką padarė Donbase.

Šioje N. Savčenko pareiškimų jūroje Vakarų šalys gali įžvelgti tik vieną teigiamą dalyką, dėl to jos ir pačios spaudžia Ukrainą imtis įstatymų paketo, įskaitant Konstitucijos pataisas dėl Donbaso specialaus statuso, o prieš tai paskelbti amnestiją visiems, kurie dalyvavo hibridiniame kare, išskyrus tuos, kurie žudė žmones ne mūšio lauke. Tačiau nesunku atspėti, kokį šoką Vakaruose sukels tokį aukštą šalyje reitingą turinčios politikės kalbos apie diktatūros ir kietos rankos poreikį Ukrainoje ar naują revoliuciją.

Sunku suvokti, kaip tokios mintys kilo N. Savčenko galvoje. Juk prieš porą savaičių atvykusi į Lietuvą ji dar taip nekalbėjo. Kas galėjo jai įpūsti minčių, kad būnant valstybės vadove reikia ir kietos rankos? Neva kitaip žmonės negerbs ir jokios reformos nevyks.

N. Savčenko pareiškimai apie tai, kad ukrainiečiai turi atsiprašyti dėl karo Donbase, gerai derinasi su Maskvos patriarchato Ukrainoje organizuota akcija, kai keliasdešimt tūkstančių stačiatikių, skelbdami taikos siekį, dviem religinėmis procesijomis eina iš šalies Rytų ir Vakarų, kad šią savaitę susitiktų Kijeve. Tačiau tuo metu būtent Kremliaus separatistai vėl suintensyvino Ukrainos pozicijų apšaudymus iš Rusijos atvežamais sviediniais.

Todėl lyg ir atrodytų, kad, siekiant taikos Donbase, tokią religinę procesiją reikėtų rengti ne Ukrainoje, ne Kijeve ant Vladimiro kalvos, o aplink Kremliaus sienas, kad būtų sustabdyti tie, kas sukėlė karą Donbase. Būtent Kremliuje sėdintiems politikams ir reikėtų atsiprašyti Ukrainos žmonių už tą pragarą, nes Ukrainos veiksmai (kartais, tiesa, ir neproporcingi) buvo tik atsakas saugant savo šalies teritorinį vientisumą.

Kyla klausimas, kodėl N. Savčenko staiga pakeitė savo poziciją. Juk prieš mėnesį ji siūlė susigrąžinti Donbasą karine jėga. Vieną lazdos perlenkimą lydi kitas.

Kas tai: naujos politikės nepatyrimas ar tiesiog pati Ukraina susiduria su problema, kurią turėjo Rusija? Griežta pozicija pasižymėjusi N. Savčenko buvo rakštis Kremliui teismo metu Rostovo srityje. Vėliau lakūnė buvo atiduota Ukrainai, kur, kaip tikisi Rusijos žiniasklaida, savo kategoriškumu ji turėtų sukelti daug sumaišties. Juk vidine sumaištimi Kremlius dabar ir siekia palaužti Ukrainą, kai to nepavyko padaryti karu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"