TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nacionalinės laivybos ypatumai

2015 08 24 6:00

Sakoma, kad jūreivystėje viskas iki menko žodžio vyksta pagal tradicijas ir nusistovėjusią praktiką. Jūra, panašiai kaip oro erdvė, pilna mistikos, prietarų, netikėtumų, iki galo nepaaiškinamų nei religine išmintimi, nei gamtos mokslo tyrimais. 

Senieji jūros vilkai valandų valandas gali pasakoti apie neprognozuotas staigias orų permainas, audras ir štilius, miražus vandenyne, jūrininkų elgesio sutrikimus ir kitokius kranto žmonėms pramanais atrodančius dalykus. Pagarbos profesijai ir jūrai ritualai yra neatskiriama laivavedžių mokslų dalis.

Tačiau pamažu keičiasi ir laivyba. Senoji nuostata, kad moteris laive kelia pavojų (tarsi ragana gali nužiūrėti) nyksta užmarštyje – jau ir Lietuvoje paruošiama dailiosios lyties laivavedžių, o jūrinius keltus aptarnaujantis personalas sudaromas daugiausia iš moterų. Bet štai prieš du dešimtmečius Lietuvos karinių jūrų pajėgų pirmojo flotilės vizito į Švediją delegacijoje pavyko atsidurti tik todėl, kad turėjo vykti priėmimui vaišes rengusi štabo virtuvės meistrė. Jeigu ne komandoro siekis nustebinti užjūrio gurmanus – patiekti švedų admirolams želė tortą su vaisiais, iš vakaro sustingdytą kone metro pločio emaliuotame dubenyje ir išverstą ant paties didžiausio padėklo, kariškiai, kaip kelionėje teko girdėti, žurnalistės moters į laivą jokiu būdu nebūtų ėmę.

Tačiau tai nereiškia, kad laivyboje stinga pagarbos moteriai. Nuo Kolumbo laikų laivus populiaru vadinti deivių ar mylimųjų vardais ir kurti jūrines odes. Po to, kai Lietuvos kariškių vade tapo tuometė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, naujas fregatas pakvietusi krikštyti rajonų politikes, dėl lyčių lygybės laivyne viskas klostosi neblogai, nors flotilėje tarnaujančios kariškės dirbti laivuose nesiveržia, nes darbas sunkus, kajutės ankštos. Be to, ir karinių laivų pavadinimai, kaip ir dera, vyriškai kovingi: „Skalvis“, „Jotvingis“, „Kuršis, „Sūduvis“, „Aukštaitis“, „Žemaitis“.

Moterys stipriai įsitvirtino laivų krikštynų tradicijoje. Ji nėra sena – gyvuoja vos antrą šimtmetį. Antikoje, kaip liudija istoriniai šaltiniai, Poseidono garbei laivai buvo šlakstomi avino, buivolo ar net nekaltų mergelių krauju. Tik garinių variklių ir pramonės amžius bei galimybė statomų laivų nuleidimą į vandenį aprašyti, nuotraukomis atvaizduoti laikraščiuose, į krikštynų ceremoniją kaip dalyves įtraukė moteris, puošiančias kapitalistų bei politikų gretas.

Netrukus išsipusčiusioms gyvenimo palydovėms (prisiminkime to meto skrybėlių ir sijonų madas) buvo patikėta laistyti ant laivo korpuso vandenį, sultis, vyną, o nuo praėjusio amžiaus vidurio – į korpusą daužyti butelį šampano.

Per pastarąją Jūros šventę prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiąkart tapo krikštamote. Ji palaimino pirmąjį visiškai naują pasienio apsaugos laivą „Aleksandras Barauskas“, pavadintą 1940 metais žuvusio pasieniečio vardu. Šis simbolinis aktas įtrauktas į nacionalinės laivybos garbės metraštį, kaip ir pernai rudenį jos pakrikštytas Klaipėdos universiteto laivas „Mintis“, dalyvavęs orlaivio gelbėjimo darbuose ir praktiškai pateisinęs savo paskirtį, o kartu – poreikį tokį laivą turėti.

Tačiau dėl dujų laivo pavadinimo „Independence“ jūrinė bendruomenė turi skirtingas nuomones. Vieni aiškina, kad dujų laivas ne mūsų, tai ir pavadinimas angliškas, kad būtų suprantamas jo savininkams. Kiti nenori laužyti liežuvio, verčia lietuviškai. Bet tai neatitinka jo teisinio statuso.

Beletristiniais gebėjimais apdovanotas jūrų kapitonas Eimutis Astikas, padėjęs įtvirtinti nepriklausomybę Lietuvos laivuose, matydamas su lietuviška vėliava plaukiojančius burlaivį „Brabander“, pramoginį katerį „Maclenburg“ ir kitus keistais pavadinimais, situaciją lygino su sovietmečiu naikintais lietuvybės ženklais ir vienoje publikacijoje prieš keletą metų rašė: „Atgavus Lietuvos nepriklausomybę suskubome keisti ne tik laivų vėliavas, dokumentus, bet ir pavadinimus. Pirmasis trispalvę laive 1991 metų rugpjūtį tuomet dar „Marat Kozlov“ (vėliau „Nida“) iškėlė laivo kapitonas Kostas Gudavičius. Lietuvos jūrų laivininkystėje buvo rusišką patriotizmą atitinkantys žymių karvedžių, menininkų, partizanų vardais pavadinti laivai. Mažo tonažo „Jaunųjų partizanų“ serijos laivams buvo suteikti pajūrio miestelių – Rusnės, Nidos, Šventosios pavadinimai. Ledo klasės laivams, kurie turėjo XIX amžiaus rusų dailininkų vardus, suteikti Lietuvos miestelių Apuolės, Krėvos, Medininkų, Veliuonos, Kernavės ir Merkinės pavadinimai. Džiaugsmą teikė ir naujai įsigyti arba pastatyti laivai, pavadinti didžiųjų Lietuvos kunigaikščių Vytauto, Gedimino, Mindaugo, Algirdo ir Jogailos vardais. Pasirenkant laivų pavadinimus buvo kreipiamas dėmesys, kad jie būtų trumpi, aiškiai skambėtų.“

Laivų pavadinimai, kaip pažymėjo E. Astikas, nėra verčiami. „Independence“ negali būti vadinamas „Nepriklausomybe“, kaip dažnai girdime sakant politikus. Todėl po dešimtmečio, kai Lietuva bus pasirengusi išpirkti nuomojamą dujų saugyklą, gal kam valdžioje kils mintis laivą pavadinti lietuvišku vardu?

Ne vienas jūrinis istorikas galėtų pateikti daugybę pavyzdžių, kai laivui pavadinimas, kaip vardas žmogui, užkoduoja jo likimą, kartais – labai ne į gera. Toli dairytis nereikia. Juk ir sudegęs keltas „Lisco Gloria“, kurį iš pradžių ketinta atstatyti, buvo supjaustytas į metalo laužą ne šiaip sau. Matyt, nesąmoningai buvo pajausta, kad pavadinimas „Lisco“ pasmerktas išnykti.

Pasaulyje vyrauja praktika, kad perėmę laivą nauji savininkai pavadinimą keičia. Kai kurių registro biografijos itin margos, o atvejai, kai laivas išbūna to paties savininko rankose ir išsemia veiklos limitą vienu pavadinimu – reti. Tuomet į jo vietą iškilmingai įšventinamas kitas, tikintis, kad vieno laivo ilgalaikė sėkmė su vardu persiduos ir kitam.

Neseniai pasaulio laivybą apskriejo žinia, kad didžiausios talpos, 19 tūkst. konteinerių (TEU) serijos trečiąją laivą „MSC Zoe“ rugpjūčio 2 dieną Hamburge pakrikštijo kompanijos MSC įkūrėjo Gianluigi Aponte keturmetė anūkė Zoe. Kiek anksčiau pastatyti analogiški laivai pavadinti jos brolių Oliverio ir Oscaro vardais. Tradicija garsinti plačią giminę italų šeimoje, kuri turi verslo sąsajų su Klaipėdos uosto konteinerių kompanija, ilga ir kartu atspindinti laivybos istoriją. Zoe mamos vardu pavadintas naujas laivas „MSC Alexa“ galėjo gabenti tik 3 tūkst. TEU. Tačiau dabar kompanijoje svarstoma, kad dėl būsimų vaikaičių garbės statyti 22 tūkst. TEU talpos laivus, kokie projektuojami artimiausiam penkmečiui, kažin ar verta, nes tokius sudėtinga iškrauti uostuose.

Kitos didžiausios pasaulio kompanijos „Maersk“ laivai vadinami arba Danijos kilmingų asmenų, arba ją įsteigusios Moller-Maersk šeimos žmonių vardais. Tokie šeimyniniai jūriniai verslai didžiai vertinami kaip valstybės savitumo dalis.

Lietuviams nebuvo galimybių sukurti jūrinio verslo tradicijų, todėl prielaidų šeimyninėms dinastijoms atsirasti taip pat nesukurta. Jūrininkų vaikai, amžinai matydami rūsčius tėvų veidus, renkasi lengvesnius uosto ar visai ne jūrinius verslus. Nacionalinių kompanijų saujelė senstelėjusių jūrinių motorlaivių įstengia išlaikyti vos keletą ir baigia prasiskolinti bankams. Tebeplaukioja su lietuviškoms vėliavom „Capella“, „Cassiopea“, „Andromeda“, „Kovas“, „Balandis, „Garnys“, „Klaipėda“. Ūkiškos rankos pristigusiems Lietuvos jūrų laivininkystės laivams „Deltuva“, „Voruta“, „Venta“ ir „Raguva“ lemta iš registro išnykti. Tai ne tragedija, bet ir nedidelė garbė. Blogiausia, kad progų būti laivų krikštamotėmis ir patekti į nacionalinę laivybos istoriją kitoms Lietuvos moterims nuolat mažėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"