TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Naftos kaina ir energetikos revoliucija

2015 12 18 6:00

Huverio instituto, esančio Kalifornijoje, bendradarbis Michaelis Bernstamas, tyrinėjantis ekonominius procesus Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje, viename interviu pasitelkė tokį istorinį pavyzdį. XVIII amžiaus antrojoje pusėje Indija buvo beveik vienintelė tekstilės gamintoja visame pasaulyje. Medvilnės gaminių poreikis tada nuolat didėjo, todėl atrodė, kad Indijos laukia puiki ateitis.

Tačiau XVIII šimtmečio pabaigoje Anglijoje buvo sukurtos mechaninės audimo staklės, kurios audė pigiau negu indai rankomis. Dėl to Indijos ūkis patyrė žiaurų smūgį ir po jo ilgai neatsigavo. M. Bernstamas klausia, ar neištiks panašus likimas Rusijos, kuri savo ūkį grindžia gamtos išteklių prekyba? Kaip XVIII amžiaus pabaigoje prasidėjusi pramonės revoliucija sužlugdė rankų darbu paremtą Indijos ūkį, taip mūsų akyse vykstančios technologijų ir energetikos revoliucijos gali sužlugdyti naftos ir dujų gavyba paremtą Rusijos ūkį.

Visi mes, turintys automobilius, tikriausiai dar nepamiršome laikų, kai litras benzino kainavo 5 litus (1,45 euro). Tada galėjome tik svajoti, kad degalai atpigtų, nes nafta vis brango ir atrodė, jog visada ir brangs. Taip manė ir Kremlių valdantys vaikinai, kurie dar neseniai, prieš ukrainiečių sukilimą Maidane, viešai prognozavo, kad naftos kaina netrukus pasieks 150 dolerių už barelį.

Ekonomikos analitikai lyg ir sutaria dėl priežasčių, kodėl nafta ėmė pigti. Pirmiausia pradėjo lėtėti pasaulio fabriku vadinamos Kinijos ūkis, kurio spartus augimas šio šimtmečio pradžioje buvo esminis stūmoklis naftai brangti. Kitas jos pigimo veiksnys – skalūnų nafta Jungtinėse Valstijose, atsiradusi rinkoje neseniai. O pradėjus veikti naujiems naftos gavėjams amerikiečiams, senieji naftos gavėjai negali mažinti gavybos, nes nenori prarasti turimos rinkos dalies.

Taip, sumažinus gavybą naftos pasiūla kristų ir kaina kiltų. Tačiau kuris gavėjas tai padarys pirmas, jei nėra užtikrintas, kad kiti paseks jo pavyzdžiu? Jei arabai sumažins gavybą, ar tą patį padarys ir rusai, kuriems verkiant reikia pinigų? Akivaizdu, kad pirmasis liks pralaimėtojas, nes kiti gavėjai užims jo turėtą rinkos dalį. Taip nafta ir pumpuojama be paliovos, o jos saugyklos jau užpildytos ir perpildytos.

Senieji naftos gavėjai turėjo vilties, kad yra tam tikra savikainos riba, žemiau kurios skalūnų naftos gavyba taps nuostolinga. Dar ne taip seniai buvo manoma, jog ta riba – 60–70 dolerių už barelį. Kaip matome, nafta jau kainuoja mažiau negu 40 dolerių už barelį, ir dar turėtų kristi. Beje, dalis skalūnų naftos gręžinių Amerikoje šiuo metu yra sustabdyti. Tai turėtų reikšti, jog naftos pigimą lemia kiti veiksniai – smukusi paklausa ir negalėjimas mažinti gavybos, nes baiminamasi prarasti turimą rinkos dalį.

Tačiau reikėtų įsiklausyti į nuomonę, kad būtent tie sustabdyti skalūnų naftos gręžiniai realiai kontroliuoja pasaulinę naftos rinką – kai tik paklausa ir kaina ima kilti, jie „išeina“ į rinką ir kaina pradeda kristi. Kremliaus propaganda skalūnų naftą pateikia kaip Amerikos sąmokslą prieš Rusiją ir kitas naftą išgaunančias šalis, ko gero, sąmoningai nutylėdama faktą, kad laisvajame pasaulyje naftos gavyba yra tiesiog verslas. Valdžia negali nurodyti daugybei to verslo atstovų elgtis vienaip arba kitaip. Tuo metu Kremliui nafta yra ir geopolitinis įrankis, todėl kuo pats kvepia, tuo ir kitus tepa.

Vis dėlto aptartas naftos pigimas – nei technologijų, nei energetikos revoliucijos. Kainos mažėjimas gali būti tam tikra išraiška tų pakitimų, kurie jau vyksta. Skalūninės dujos ir nafta yra kokybinių technologijos pokyčių įrodymas. Dar visai neseniai skalūninės technologijos atrodė kaip kažkas iš fantastikos srities. Neseniai ir Kremliaus strategai tiesiog viešai šaipėsi iš šių technologijų ir nė neįtarė, kad skalūnų dujos bei nafta taps rimčiausiomis konkurentėmis jų pardavinėjamoms dujoms ir naftai.

Energetikos revoliucijos pradžios ženklas – gal ne visos žmonijos, bet bent išsivysčiusių šalių posūkis atsinaujinančios energijos link. Jau pripratome Lietuvos laukuose matyti baltas vėjo jėgaines ir nesuskaičiuojamą gausybę į pietus nukreiptų saulės baterijų. Aišku, ne šie energijos šaltiniai yra pagrindiniai, tačiau posūkis padarytas. Tokia žmogaus prigimtis – jei įmanoma ką nors paimti iš gamtos beveik už dyką, jis negali to nepaimti. Ūžaujantis vėjas ir saulės šviesa supa žmones nuo pasaulio pradžios, dabar ateina laikas ir galimybė panaudoti jų teikiamą energiją.

Dar vienas prasidėjusių technologijų ir energetikos revoliucijų pavyzdys – elektriniai automobiliai. Tokių mašinų kol kas nedaug ir jos labai brangios, tačiau prisiminkime, kad prieš gerą šimtą metų ir automobilių, turinčių vidaus degimo variklius, Europos bei Amerikos miestų gatvėse buvo gerokai mažiau nei arklių traukiamų karietų. Nebėra nei karietų, nei arklių, palikdavusių gatvėse šimtus tonų mėšlo, kurį reikėdavo kasdien surinkti ir išvežti. Neilgai trukus neliks ir vidaus degimo varikliais varomų automobilių, nes oro užterštumas, ypač miestuose, bus rimčiausias argumentas pakeisti juos elektriniais.

Prakalbus apie elektromobilius negalima nepaminėti žmogaus, vardu ir pavarde Elonas Muskas (tariama Ylon Mask). Jau dabar jo valdoma kompanija gamina elektromobilius „Tesla“, kurie vienu baterijos įkrovimu nuvažiuoja apie 400 kilometrų. Jie dar labai brangūs, kainuoja apie 120 tūkst. dolerių, tačiau E. Muskas yra viešai pasižadėjęs siekti gaminti pigesnes baterijas. Po kelerių metų kompanija ketina pradėti leisti naują „Tesla“ modelį – „Model 3“. Jo kaina turėtų neviršyti 35 tūkst. dolerių.

Siekis sumažinti klimato atšilimą skatins atsisakyti iškastinių energijos šaltinių, todėl galima spėti, kad netolimoje ateityje vis daugiau žmonių gyvens namuose, kuriuos šildys ir apšvies iš saulės bei vėjo gaunama energija, važinės elektromobiliais, kurių baterijas įkraus namie iš tų pačių energijos šaltinių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"