TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Namų darbai Krymo krizės akivaizdoje

2014 03 26 6:00

Krymo atplėšimas nuo Ukrainos verčia Europos Sąjungą (ES) pergalvoti savo politiką Rusijos atžvilgiu. Nors siekiama nustatyti bendras politikos gaires, kiekviena šalis imsis ir nepriklausomų sprendimų. 

Antai Prancūzija svarsto galimybę įšaldyti 2011 metais pasirašytą sutartį dėl dviejų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimo Rusijai. Maskva jau pranešė, kad ji reikalaus kompensacijos už visus patirtus nuostolius, jeigu būtų pažeista sutartis.

Lietuva irgi turės nutarti, kaip ji reaguos į naujausius Maskvos iššūkius. Nustatant Lietuvos politiką, reikia neužmiršti dviejų faktų. Lietuva yra maža neturtinga šalis, tad jos įtaka neišvengiamai ribota. Pretenzijos tapti regionų vadove yra nepagrįstos ir atsiduoda puikybe. Kai kuriuos žmones erzina priminimai, kad Lietuva yra maža šalis, bet ką darysi - norai ir įsivaizdavimas nieko nepakeis. Portugalija turi tris kartus daugiau gyventojų negu Lietuva, bet ką mes žinome ar girdime apie jos užsienio politiką, arba net tokios turtingos šalies kaip Olandija?

Paveikti Rusijos užsienio politiką nepaprastai sunku. Kremlius nepaisė nei JAV, nei ES pakartotinių prašymų bei įspėjimų neaneksuoti Krymo. Jei kai kuriais atžvilgiais tokie galiūnai yra bejėgiai, Lietuvos tikimybė tiesiogiai paveikti Rusiją yra nulinė, nors neapgalvoti veiksmai, tokie kaip karinio transporto į Kaliningradą nutraukimas, galėtų sukelti piktą Rusijos reakciją.

Visa tai nereiškia, kad Lietuva turi sėdėti sudėjusi rankas. Turime balsą NATO ir ES, tad privalome raginti abi organizacijas griežtai reaguoti į Maskvos veiksmus. Bet santykinis Lietuvos bejėgiškumas tarptautinėje arenoje reiškia, kad Lietuva turi teikti pirmenybę namų darbams, tvarkyti savo reikalus.

Būtina didinti gynybos išlaidas, kurios yra apgailėtinai menkos. Nors Lietuvos valdžia daug kalba apie Rusijos keliamą grėsmę, ji elgiasi, lyg šalis būtų antrasis Liuksemburgas, apsuptas taikių ir draugiškų kaimynų. Laukiame, kad kiti mus apgintų. Tokia elgetos psichologija nepuošia Lietuvos ir mūsų politikų kalboms apie Rusijos grėsmę suteikia veidmainišką atspalvį. Lig šiol vis numatomas gynybos biudžeto didinimas yra perdėm kuklus ir abstraktus.

Prezidentė turi vadovauti, kartu su Vyriausybe suformuluodama naują požiūrį į atsakomybę už krašto gynybą ir aiškiai nurodydama, kokiomis lėšomis bus padengiamos naujos išlaidos. Maža sakyti, kad gynybai reikia daugiau lėšų, nė žodžiu neužsimenant nei apie kitus biudžeto apkarpymus, nei apie naujus mokesčius. Prezidentė ir kiti įtakingi politikai turi mėginti įtikinti skeptiškai nusiteikusius žmones, kad tokios išlaidos yra būtinos. Kalbos apie naujas išlaidas nedidina politikų populiarumo, todėl praeityje net konservatoriai tik šnabždėdavo apie šį poreikį. Pakitę laikai reikalauja kitų veiksmų. Pamatysime, ar Lietuvos politikai yra tam pribrendę.

Didėjant įtampai ir vis labiau kalbant apie informacijos karus, dažniau girdėti raginimai uždrausti kai kuriuos leidinius ar į teismą patraukti "nepatriotiškas" nuomones reiškiančius asmenis. Tai būtų didelė klaida, nes su Rusija neturėtume kovoti Vladimiro Putino metodais, nutildydami tuos, kurie kalba ir galvoja kitaip. Seimo narys Kęstutis Masiulis ragino Valstybės saugumo departamentą inicijuoti keturių rusiškų leidinių apribojimą arba sustabdymą, nes jie platina Maskvos propagandą. Turime nepaisyti tokių “talibų” pasiūlymų, kurie pažeidžia žodžio laisvę ir kitus vakarietiškos demokratijos principus, be to, yra ir neveiksmingi bei neproduktyvūs. Praėjus vos dviem valandoms po K.Masiulio nusišnekėjimo, internete atsirado straipsnių apie tariamą Lietuvos ketinimą uždrausti visus rusiškus leidinius. K.Masiulis turi teisę teikti tokius siūlymus, o Lietuvos demokratija ir savo piliečių teisėmis besirūpinantys politikai turi pareigą nepaisyti jų.

Jeigu nuoširdžiai manoma, kad Rusijos propaganda veikia kai kuriuos Lietuvos gyventojus, reikia priešpriešinti kitokias priemones negu mėgstama "drausk ir bausk" politika, kuri politikams itin paranki, nes nieko iš jų nereikalauja. Lietuvos politikai ir politinės partijos turėtų glaudžiai bendrauti su šios propagandos veikiamais žmonėmis, įsiklausyti į jų rūpesčius ir nuogąstavimus, stengtis bent dalį jų pašalinti. Tai sunkus, nevienadienis darbas, bet jis yra svarbus.

Galiu tik pritarti vienam ankstesnio mano teksto komentatoriui, nurodžiusiam, kad reikia atsvaros Rusijos propagandai, ir siūliusiam retransliuoti rusiškas "Euronews" programas arba kitus nepriklausomus rusakalbių kanalus. Gal valdžia galėtų iš dalies finansuoti šių programų retransliavimą, gal patys retransliuotojai galėtų jas įtraukti į savo paslaugų pasiūlą. Kiekvienu atveju verta pagalvoti apie šią galimybę.

Atlikus namų darbus, reikėtų rūpintis savo "artimuoju užsieniu". Mūsų santykiai su Estija ir Latvija yra labiau korektiški nei draugiški ir neatitinka Šiaurės šalių bendravimo lygio. Tuščias darbas stengtis nustatyti, kuriai šaliai tenka didžiausia atsakomybė už įvairius nesusipratimus, nes bendros nuomonės nebus. Vieni nesutarimai turi rimtesnių priežasčių, kitus sukelia politinis ribotumas ir vaizduotės stoka. Greitai jų nepašalinsime, bet reikėtų stengtis susitarti bent svarbiausiais klausimais. Tai nebus lengva, nes atrodo, kad Estija nori griežtesnių ūkinių sankcijų negu Latvija ir Lietuva, ginčijamasi dėl “Rail Balticos” ir daugelio kitų klausimų. Esant daugiau geros valios, būtų ir geresnių rezultatų.

Didesnė Baltijos šalių vienybė sudarytų prielaidas suartėti su Šiaurės šalimis. Baltijos šalių santykiai su jomis geri, bet juos galima gerinti, turint omenyje, kad tai - ilgalaikis procesas. Pagaliau reikia užbaigti ginčus su Lenkija. Tai nėra neįmanoma, ypač jei Lenkijos politikai supras poreikį siekti kompromiso.

Lengva prakeikti V.Putiną ir Rusiją, bet Lietuva viena jų nepaveiks. Bus gerokai sunkiau atlikti "namų darbus" ir gerinti santykius su kaimynais sąjungininkais, bet tai yra dešimt kartų svarbiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"