TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Namuose pranašu nebūsi

Prieš sugrįždamas į savo gimtąjį miestą Jėzus keliavo po įvairius Galilėjos miestus ir kaimus, skelbdamas jų gyventojams Dievo žodį. Dėl savo žodžio galios, jis gan greit tapo populiarus ir ieškomas. 

Tad jo apsilankymas tėviškėje taip pat turėjo sukelti didžiulį susidomėjimą, ypač tarp pažįstamų. Pasakojimas apie Jėzaus sugrįžimą į savo gimtinę yra svarbus. Jis mus kviečia atsakyti į esminį Luko evangelijoje keliamą klausimą: Kas yra Jėzus? Kas atsitiko tą dieną sinagogoje ir kodėl savieji jo nepriėmė?

Vieną dieną, Jėzus nusprendžia grįžti į savo gimtąjį miestą Nazaretą. Kaip įpratęs, Šabo dieną, Jėzus pradeda mokyti miestelio sinagogoje. Klausydami Jėzaus skaitomų Šventojo Rašto žodžių atėję į sinagogą žmonės nustemba iš Jėzaus lūpų sklindančiais maloningais žodžiais. Ši jų pirminė nuostaba greit virsta pasipiktinimu. Tą, kurį jie tarėsi gerai pažinoję, staiga tampa neatpažįstamas. Jiems pradeda kliūti Jėzaus asmuo, jo tapatybė: Argi jis ne Juozapo sūnus? Kaip gali būti, kad paprastas amatininkas, kuri mes gerai pažįstame, vienas iš jų miestelio, gimęs kuklioje šeimoje, galėtų taip neįprastai ir su galia kalbėti.

Kuo jis save laiko? Iš kur jam ši galia veikti ir kalbėti? Gal Viešpats pašaukė šį vyrą būti pranašu? Tačiau argi pranašas gali kilti iš mažučio Nazareto Galilėjoje? Juk fariziejai Nikodemui sakė: „Patyrinėk ir pamatysi, kad joks pranašas nebuvo kilęs iš Galilėjos.“ Kas jis toks? Gal tik eilinis apsišaukėlis? Keistuolis? O gal vis dėlto Dievo siustasis? Nazareto gyventojai neranda jokio natūralaus paaiškinimo. Greičiau jie to ir neieško. Jiems pakanka jų pačių žinojimo. Jėzus tarsi atsiliepdamas į jų nepajėgumą ar nenorą žvelgti giliau tarė: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje tarp savo giminių ir savo namuose.“ Kas yra pranašas? Kokia jo misija? Ar Jėzus yra tik pranašas, ar kai kas daugiau?

Įprastai pranašu mes vadiname žmogų, galintį nuspėti ateitį. Toks supratimas gana siauras. Šventajame Rašte pranašas – tai, visų pirma, Dievo žmogus, gyvenantis Dievo žodžiu ir vedamas jo dvasios. Kupinas Dievo žodžio ir deginamas jo kaitros jis ateina pas žmones kaip Dievo siųstasis. Jis yra tarsi Dievo burna, per kurią savo tautai kalba pats Dievas. Nešdamas tautai Dievo įkvėptą žodį, šis žmogus ateina į žmonių tarpą, juos žadina ir Dievo Dvasios dėka padaro jų gyvenimus vaisingus. Dievo žodis per pranašus visada netikėtai įsiveržia į pasaulio istoriją, žmonių gyvenimą, todėl pranašas ir jo žodis dažnai būna savųjų atmestas. Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė. Turėdamas gyvą, asmeninį santykį su Dievu, pranašas dažnai yra vienintelis, kuris turi galią kalbėti Dievo vardu žmonėms.

Neretai žmonijos istorijoje ar kurios nors tautos gyvenime ateina tokių tamsos ir aklumo momentų, kai itin svarbu, kad tiesa būtų pasakyta. Bet kokia kaina. Būtent šiuo dramatišku gyvenimo laikotarpiu atsiskleidžia tikrasis Pranašo pašaukimas. Pasauliui savo noru tapus kurčiam ir aklam, pirmutinė pranašo misija – skelbti tiesą, kuri yra Dievo žodis, dar daugiau pats Dievas, be kurio neįmanoma nei sukurti, nei pastatyti nieko tvirto. Žmonėms, kurie įpranta girdėti, matyti ir gyventi tik tuo, kas papuola į siaurą jų akiratį, pranašas atveria plačius, išlaisvinančius gyvenimo horizontus. Net jei Pranašą ir pasmerks tie, kurie jį girdi, bet nebenori suprasti ir priimti jo žodžių, net jei jam reikėtų dėl savo žodžių paaukoti gyvybę, reikia, kad tiesa būtų išgirsta, atmintis atgaivinta, parodytas kelias į išsilaisvinimą.

Pranašo žodis niekad netelpa į įprastinius žmogiškus mastus, jis visuomet peržengia žmogaus, tautos susidaryto kasdienio pasaulio rėmus. Kodėl? Todėl, kad tai ne jo paties asmeninis žodis. Pranašo lūpomis kalba pats Dievas. Jis skatina klausytoją viršyti siaurą loginių samprotavimų pasaulį, kuriame šis yra užsidaręs ir tariasi esąs saugus. Pranašas siunčiamas, kad nušviestų dabarties akimirką. Jo žodis turi galią peršviesti vien žmogišką istoriją, kad atsiskleistų nauja dieviškai žmogiška istorija, kurios pamatas yra visa kuriantis Dievo žodis.

Jėzus daugiausia pasipriešinimo sulaukė būtent savo tėviškėje. Jo artimieji, draugai bando įsprausti jį į savo žinojimo rėmus, nes jame mato tik žmogų, vieną iš savo tarpo, ir nieko daugiau. Šis jų aklumas neleidžia jiems atpažinti jame to, kuris savo asmeniu neša tautai Dievo meilės žinią. Jie neatpažįsta to, kuris pats yra Dievo Žodis. Jis ne tik pranašas, kurio lūpomis kalba Dievas. Jis yra gyvasis Dievo žodis, amžinai esantis Dievo širdyje. Jis išėjo iš ten, kad atneštų žinią apie Tėvo širdį, kuri begaliniai myli žmogų. Jėzus pats yra Dievas, ir todėl tik Jis yra tiltas, leidžiantis žmogui susitikti su Dievu. Galime ir mes šiandien paklausti savęs: kas man yra Jėzus?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"