TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Narcizai festivalio proga

2015 03 31 6:00

Pavasaris: skleidžiasi narcizai ir šiam sezonui būdingi festivaliai. Tiesa, 20-asis "Kino pavasaris" tuoj nužydės, iki pabaigos liko vos kelios dienos. Balandžio pradžioje Kaune prasidės 37-asis Lietuvos teatrų festivalis, o pavasariui persiritus į antrą pusę Vilniuje šurmuliuos jau 51-asis "Poezijos pavasaris". Kultūros festivalių Lietuvoje, bent jau didžiuosiuose miestuose, yra. Ar jų pakanka - kitas klausimas, bet tie, kurie jau tapę tradiciniai, liudija kultūrinį gyvenimą šalyje esant gyvą. 

Bent viena džiazo mėgėjų, literatūros gerbėjų ar prisiekusių teatro žiūrovų gyvenimo savaitė sužėruoja ryškiausiomis spalvomis. Toks tas festivalių fenomenas - įsiterpti į kasdienybę. Atsiranda įtrūkis: užuot tęsęs besikartojantį savaičių scenarijų, apleidi tai, kas įprasta, ir imi, tarkime, žiūrėti neproporcingai daug filmų.

Stebint šių metų "Kino pavasario" juostas ir į peržiūras susirenkančius žmones dingojosi, kad mus, šio festivalio lankytojus, galima suskirstyti į tris grupes. Vieni perka abonementą likus mėnesiui iki filmų maratono pradžios, stropiai studijuoja programą ir eina į kiek įmanoma daugiau seansų, apverkdami ribotą žmogaus prigimtį ar finansinę padėtį. Ir išties, kada gi dar pasitaikys proga Lietuvoje pamatyti Rusijos jaunosios režisierių kartos darbų, juostų iš Irano ar naujausią europietišką kiną? Intensyvus pasaulio pažinimas neiškėlus kojos iš Lietuvos. Patys festivalio organizatoriai šią žmonių grupę vadina sinefilais (man labiau prie širdies tradiciniai kinomanai). „Visą žiemą kaupę jėgas, sinefilai migruoja į festivalį, kuriuo gyvena dvi pavasario savaites“, - apie išskirtinę žmonių rūšį pasakojama "Kino pavasario" anonse. Sutinku, mačiau tokių. Turėdami laisvą valandą tarp filmų jie skaito knygas, atsineša maisto į kino teatrą, galima sakyti, tampa jo įnamiais.

Kita grupė žiūrovų apie tokius galvoja su užuojauta. Filosofiškai kinkuoja galva: juk neapmąstytas gyvenimas - nieko vertas. Įspūdžių lavina nuneša autentišką supratimą, neužtenka laiko suprasti, ką matei, aptarti su bičiuliais, susieti su turima patirtimi, išsamiau panagrinėti iškilusius klausimus. Tad jie filmus iš siūlomos programos renkasi ypač skrupulingai ir žiūri ne daugiau kaip vieną per dieną. Man gražūs ir iš proto laikinai išsikraustę, ir santūrieji kinomanai. Nemalonūs tik tie, kurie "Kino pavasaryje" ir kituose festivaliuose lankosi iš snobiškumo. Tokiems svarbu būti atpažintiems, kai eina į kino salę. Jie renkasi tik kritikų rekomenduojamus filmus ir labiau domisi aktorių suknelėmis nei juostomis, kuriose šios vaidina. Kaip nedalyvausi įvykyje, apie kurį nuolat kalbama tiek privačiai, tiek viešojoje erdvėje, kaip nepasidalysi savo „Facebook“ paskyroje žinute „ir aš ten buvau“.

Viename festivalio filmų „Žmogus-paukštis“ (net keturiais "Oskarais" apdovanotoje juodojoje komedijoje) yra įspūdingas pagrindinio veikėjo, buvusio garsaus Holivudo aktoriaus, bandančio susigrąžinti išblėsusią šlovę Brodvėjuje statomu spektakliu, paauglės dukters monologas. Mano supratimu, jis užčiuopia tai, kokie mes esame: „Pripažink, tėti, darai tai ne dėl meno. Tu paprasčiausiai nori vėl jaustis svarbus. Žinai, viso pasaulio žmonės kasdien kovoja, kad būtų reikšmingi. O tu elgiesi taip, lyg tai neegzistuotų. Erdvėje, kurią sąmoningai ignoruoji, kuri tave jau pamiršo, vyksta svarbūs dalykai. Kas tu toks? Nekenti tinklaraštininkų. Šaipaisi iš „Twitter“. Net neturi anketos „Facebook“. Tada tu neegzistuoji. Darai tai, nes esi mirtinai išsigandęs, kaip ir mes visi, kad niekam nerūpi. Ir žinai ką? Tu teisus. Nerūpi. Tai nesvarbu. Tu nesvarbus. Susitaikyk su tuo.“ Nuo įtaigaus, dramatiško maištingos paauglės, kurią įkūnijo talentingoji Emma Stone, monologo pašiurpsta oda.

Vasarį Vilniaus knygų mugėje (šis literatūrinis turgus kartu yra ir festivalis) lankęsis ir Czeslawo Miloszo neįtikimo storumo biografiją lietuvių kalba pristatęs jos autorius literatūrologas Andrzejus Franaszekas Lietuvos radijo laidoje „Literatūros akiračiai“ kalbėjo, kad šiandien gyvename dvasinio abejingumo kultūroje. Pasak jo, atitolstame nuo politinio, kultūrinio gyvenimo, galvojame tik apie materialius dalykus ir dėl to esame nelaimingi. Daugelyje turistų pamėgtų vietų pasaulyje galima įsigyti teleskopines asmenukių lazdas, kurios padeda sukurti ilgesnį nei rankos atstumą tarp išmaniojo telefono ir jo savininko. Jos dar vadinamos „narcizų lazdomis“. Lenkų literatūros tyrinėtojas svarsto, jog keliaujame vien tam, kad pasidarytume nuotrauką svarbaus objekto fone ir kuo greičiau įkeltume ją į internetą. „Man kelia nerimą toks susitelkimas į save“, - dabartinę europiečių būseną komentavo jis.

Pernai rugsėjį lankiausi Luvre. Nekritikuosiu didesnės turistų dalies noro pamatyti tik „Džokondą“ ir dėl to muziejuje pridėliotų nuorodų, kad kuo greičiau būtų galima pasiekti garsiojo italo šedevrą. Labiausiai mane suglumino pats susidūrimas su „Mona Liza“. Tiksliau - minia aplink ją. Kurį laiką tiesiog stebėjau į paveikslą įdėmiau nežiūrinčius, o tik fotografuojančius lankytojus: atėjau, pasidariau asmenukę, išėjau. Ar praleistos bent kelios minutės stebint patį šedevrą? Žinoma, ne. Ar rūpi nedidukė XVI amžiaus seniena? Nebent kaip asmenukės fonas.

Ar rūpi konkretūs festivalio filmai? Nebent kaip tinkama terpė būti pastebėtam, pranešus apie dalyvavimą socialiniuose tinkluose. Vienam lietuvių poetui kadaise patiko tik vandenys gilūs. Regis, šiandien mums vandenys patinka tiek, kiek patys juose atsispindime. Neramu ir man.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"