TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

NATO bunda

2010 06 08 0:00

Gana ilgai buvome maitinami pasakėlėmis: savo gynyba Lietuvai rūpintis nereikia, nes bet kokios Rusijos provokacijos atveju jus apgins NATO.

Prioritetas - būti ištikimais NATO sąjungininkais pasaulyje. Svarbiausia pareiga - misijos toli nuo Lietuvos. Pačią Lietuvą stiprinti nesvarbu: nei jaunimo pasirengimo, nei mobilizacinio rezervo su atsarginių pratybomis, nei nacionalinių sulaikomųjų veiksmų planavimo, repetavimo. Pasirūpins dėdė, o pats dėdės buvimas, kažką jam vis "persipakrovinėjant" - jau ir apsauga. Nesijaudinkite, taupykite lėšas. Teritorinės struktūros ir krašto gynyba - atgyvenęs dalykas. Pavadinimą "Krašto apsaugos ministerija" galite dar turėti.

Kiek tas vizijas skleidė besilankantys žemesnieji NATO pareigūnai-ekspertai (nors aukštesnieji primindavo - pirmiausia savo saugumu rūpinkitės patys), kiek jų parsiveždavo besilankstantys ministrai socialdemokratai ir lyg be entuziazmo, bet paklusniai naikinosi Valdas Tutkaus kariuomenės vadovybė, žalos pasidarėme daug. Savigynos galios sumenko ne pačios, o buvo naikinamos. Ypač pasidarbavo Juozas Olekas - tai institucinis lygmuo, o sykiu per sąmonę pradedant nuo apsileidimo psichologijos ir apgaulingos motyvacijos. Kam rengtis gynybai, jei yra dėdė, o visur aplinkui klesti taika ir partnerystė, tad gintis nereiks?

Puolimai, kurių patyrė Estija, po to - Gruzija, padeda NATO viršūnėms grįžti į realybę. Kad tik jų pačių nepakirstų Baracko Obamos psichologija...

Jau anksčiau buvom pradėję aiškintis, kaip būtų iš tikrųjų (estai gavo atsakymą: jūs neapginami), kiek mums gali padėti NATO patrulinė Zoknių eskadrilė ar koks JAV raketų vienetas, jeigu jis galų gale bus dislokuotas Lenkijoje. (Atrodo, prasideda.) Rimčiau prašnekę gavom užtikrinimų, kad Baltijos regiono gynyba būsianti vis dėlto planuojama. Išties, Aljansas turi garantuoti bent jau savo paties nedalomos teritorijos saugumą.

Iš to, kas šiomis dienomis tapo žinoma apie naująją NATO doktriną, matomi poslinkiai nuo iliuzionizmo į realizmą. Vadus bei išminčius turėjo prablaivinti ir naujoji Rusijos doktrina, kurioje NATO įvardijama kaip priešas. Suvokim, kad pagal tai ne tik Estija, bet ir Lietuva su Lenkija - ekspansionistės Rusijos priešai. Ne veltui praėjusio rudens masyvūs puolamieji manevrai čia pat už mūsų sienos buvo orientuojami į "Vakarus". Kaip tik esame vakaruose nuo Rusijos-Baltarusijos karinės sąjungos. Tad mums pademonstruota ir praktinis pasirengimas, ir psichologinis karas, švelnus šantažas: neteisingoje pusėje esate! Pagalvokite!

Tokie dalykai paskatino galvoti jau ir NATO. Ten sudaryta ekspertų struktūra, vadinamoji Išminčių taryba, vadovaujama buvusios JAV valstybės sekretorės Madeleine Albright, sudėstė kai kurias išvadas. Jas svarstys gynybos ministrai per susitikimą birželį, o tvirtins NATO viršūnės lapkritį Lisabonoje. Tuo metu savo pranešimą parengė Londone veikiantis Europos reformų centras. Jo patariamosiose išvadose (žr. "New York Times", 2010 05 16) sakoma, kad Vidurio ir Rytų Europos valstybės jau dairosi dvišalių sutarčių su JAV, kadangi mato, jog jų apsauga NATO nelabai rūpi. Todėl šios NATO narės, nesijaučiančios saugios namie, verčiau ieškosiančios lėšų nacionalinei gynybai, o vengsiančios pirkti ginkluotę savo misijoms Afganistane.

NATO, konstatuojama, buvo nepasirengusi Rusijos invazijai į Gruziją, taip pat ignoravo tokias bauginimo formas kaip kibernetinė ataka prieš Estiją; tad "kai kurie sąjungininkai susirūpinę, jog NATO nesugebės ateiti jiems į pagalbą krizės atveju", - rašo vienas M.Albright išminčių patarėjų. Nejau tikrai čia glūdi neišvengiama dilema - ar užtikrinti paribio sąjungininkų saugumą, ar "perkrovinėti" santykius su Rusija? Londono instituto pranešime manoma, kad galima važiuoti abiem takeliais vienu metu.

Ir štai ateina Išminčių tarybos rekomendacijos. Jas iš anksto tūžmingai sutiko rusų antidiplomatas, atstovas bendroje NATO-Rusijos struktūroje, Dmitrijus Rogozinas. Bloga esą mąstyti apie: NATO išėjimą iš teritorinių ribų, alternatyvius dujų tiekimo maršrutus, kibernetinę erdvę. Už to, kaip ir erzinančio raketų skydo atveju, vėl kyšo koncepcija, kad kaimynų saugumas Rusijai nepageidautinas. Tačiau tai nėra Kremliaus egoizmas. Būtent NATO esanti "egoistiška" organizacija, kai rūpinasi tarptautinėmis problemomis nepripažindama Rusijai antrojo pasaulinio centro vaidmens. (Pripažinus tektų kaskart gauti leidimą ir paralyžiuotis.) Jokios natūralios plėtros NATO daugiau negalinti planuoti, nes "ribos išsemtos"! (Prisimename - jas Maskva nustatinėjo jau ne kartą, taip pat ir mums, o Gruziją ėmėsi stabdyti net karu.) Blogiausia, kad taikos pastangose, kai reikia tramdyti agresijas, NATO mėgina pakeisti Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO), kur Rusija turi veto teisę. Matėme, kad NATO vienintelė šį tą ir padaro, nors, anot D.Rogozino, reiktų pasikliauti "abipusės pagarbos" santykiais su vetuojančiu "partneriu", vėlgi pripažįstant jo konkrečius interesus. Čia jau bemaž interesų sritys, kaip 1939 metais.

Išminčių rekomendacijos trumpos ir skaidrios, o dar turi papildomų pastabų.

Pirmiausiai konstatuojama, ką jau pastebėjom anksčiau, kad grėsmių ratas yra prasiplėtęs ir geografiškai, ir kokybiškai. NATO sukūrė "Europą demokratiškesnę, vieningesnę ir taikingesnę negu bet kada" (iš Išminčių "analizės ir rekomendacijų"). Tačiau naujas šimtmetis atnešė naujų nekonvencinių saugumo iššūkių. Tai regioninės problemos prie NATO sienų, terorizmas, kibernetinės atakos (kaip prieš Estiją), energetikos vamzdynų sabotažas (į Lietuvą, per Ukrainą), jūros tiekimų kelių pertrūkiai, branduolinių ginkluotės technologijų plėtra - visa tai yra už NATO teritorinių ribų ir ateina iš ten. Kai ką NATO jau vykdo stabdydama, bet naujoji Strategijos koncepcija turi pripažinti, kad skubiai reikalingi tolesni pokyčiai. Jau 1999 metų koncepcija numatė panaudoti NATO ryšius su kitomis šalimis bei organizacijomis, kad būtų išvengiama krizių ir jos būtų lengviau sprendžiamos, toliau gerbti teisėtus (!) kitų saugumo interesus, siekti taikingo ginčų sprendimo pagal JTO chartiją. Dabar išminčiai konstatuoja, kad "saugumo požiūriu ryškiausias mūsų laikų aspektas yra tas, kad įvykiai vienoje pasaulio dalyje atsilieps visur daug labiau, negu anksčiau. Anarchija vienoje šalyje gali sudaryti progą teroristams įsikurti saugiame užutėkyje ir iš jo veikti skersai sienų. Šalis, kuri vengia globalių (= visuotinių) normų ir atmeta jas, kuria precedentą kitoms, kad sektų. Kibernetinė ataka sukelianti chaosą viename mieste gali įkvėpti nusikaltėlius kitame mieste. Galėdamos naudotis moderniomis informacijos priemonėmis net teroristų grupės ir piratų gaujos dabar turi viešųjų ryšių specialistų..."

Grėsmės nūnai gali būti nutaikytos į sąjungininkų teritorijas ir piliečius, gyvybines linijas, infrastruktūrą, kariuomenę ir net jų vertybes. (Konkretizuočiau dar papirkimą ir supirkimą.) Pavojai gali reikštis kaip užpuolimai, bet ir kaip provokuojantys pareiškimai - politinio šantažo būdai. Formos - įprastinės arba hibridinės, pavyzdžiui, kai teroristų grupė sąveikauja su kuria nors valstybe (Artimuosiuose Rytuose - kiek nori) gaudama net masinio naikinimo ginklų.

Juolab sunkiau nuspėjama yra mokslo tyrimų raida, kuri gali pakeisti visą technologinį mūšio lauką. Sąjungininkai ir partneriai turi būti budrūs dėl potencialiai griaunamosios plėtros informacijos ir ryšių technologijų, kognityvių ir biologijos mokslų, robotų ir nanotechnologijų srityse. Labiausiai griaunamieji istorijos laikotarpiai linkę pasireikšti tada, kai iš kariavimo būdų pirmaudavo agresijos priemonės.

Tarp regioninių problemų - stabiliausia, be abejo, euroatlantinė erdvė. Pasaulio sumaišties šalininkams rūpėtų ją pakirsti. (Senoji svajonė - atkirsti Europą nuo JAV arba priešingai.) Bet ir Europos pakraštyje yra tebesitęsiančio vargo - Balkanuose ir Kaukaze, - todėl, pabrėžia Analizės bei rekomendacijų dokumentas, čia būtinas nuolatinis tarptautinis dėmesys.

Rusijos dydis ir pozicija nustato jai didelį vaidmenį formuojant euroatlantinę saugumo aplinką. Čia esanti teigiama pusė, kelios sritys, kuriose Rusija linkusi bendradarbiauti. Tačiau patirtis rodo, kad Rusijos ir NATO vadovai ne visada mato dalykus vienodai. Antai Maskva susirūpinusi dėl NATO plėtros, o sąjungininkai kalba apie Rusijos mėginimus gąsdinti (pirmiausiai kaimynus) politiškai bei ekonomiškai. "Strateginė koncepcija gali pagelbėti vienijant sąjungininkų požiūrius į Rusiją ir skaidriai pateikiant NATO ketinimus, tuo dedant pagrindus esmingesniam bendradarbiavimui. Kadangi Rusijos būsimoji politika NATO atžvilgiu yra sunkiai nuspėjama, sąjungininkai turi siekti bendradarbiavimo su ja, kartu atsižvelgdami į galimybę, kad Rusija gali nutarti pajudėti veikiau priešinga kryptimi."

Čia yra tas blaivumas, kurio reikėjo laukti. Kol Maskva šaukia: "Nieko be Rusijos!", o konstruktyvių žingsnių nedaug (ką jau kalbėti apie politiką Kaukaze), Vakarų ekspertai numato, kad gali tekti, jeigu ką, apsieiti ir be Rusijos.

Išvados dėl saugumo paprastos. Iš jų: neatrodo, kad įvyktų konvencionali (įprastiniais ginklais) agresija prieš Aljansą arba jo narius, "tačiau tokia galimybė negali būti ignoruojama".

Ligi šiol ilgokai girdėjom kitaip: to negali įvykti, ignoruokime.

Ir dar: pavojus, kurį kelia nekonvencinės grėsmės, aiškiai nusako, kam NATO turi būti pasirengusi. Aktualijos yra saugumo apibrėžimas (!), nuostata dėl 5 sutarties straipsnio apie užpuolimą, atmetimo strategija, karinės transformacijos reikmė, gebėjimas spręsti staigiai (dabar turėtume atsilaikyti bemaž mėnesį), nusistatymas padėti šalims ir organizacijoms už Aljanso ribų.

Visa tai liečia mus, Lietuvą, kuri ne tik pasikliauja ir tikisi saugumo, bet ir mato, ko pati turi imtis. Gruzijos ir Ukrainos likimai - labai pamokantys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"