TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Naudinga ir nenaudinga Ukrainos decentralizacija

2015 09 02 6:00

Preliminariai patvirtintos Ukrainos Konstitucijos pataisos atveria kelią decentralizacijai, kuri turėtų užtikrinti didesnį regionų savarankiškumą ir sumažinti jų priklausomybę nuo Kijevo. Apskritai tas procesas yra teigiamas ir Ukrainai tikrai reikalingas, tačiau jis labiau linksniuojamas karo su Rusija kontekste. 

Kritikai teigia, jog šis žingsnis – tai Petro Porošenkos administracijos nuolaidžiavimas Maskvai ir separatistams. Netiesa. Decentralizaciją leidžiančios Konstitucijos pataisos neturės visiškai jokio poveikio situacijai šalies rytuose.

Apie decentralizacijos būtinybę Ukrainoje pradėta kalbėti dar iki Rusijos agresijos, kai tik buvo nuverstas Viktoras Janukovyčius. Jis savo rankose iš tiesų buvo sutelkęs vos ne visišką regionų kontrolę. Prezidento žmonės skirdavo net rajonų prokurorus. Tokia tvarka tikrai netinka valstybei, kuri nori tapti europinės civilizacijos ir politinės kultūros dalimi. Juk galiausiai Ukraina – ne Rusija, kurioje viską visur ir visada lemia tik caro posadniko žodis.

Esmė – ne tik pareigūnų skyrimas. Ukrainos regionai, tvarkydami vietos reikalus, išmoks naudotis savo galva, nustos nuolat žvalgytis į Kijevą ir laukti, kad ten bus išspręstos visos jų problemos. Sunku įsivaizduoti, kas galėtų prieštarauti tokiai tvarkai.

Didžiausi pataisų priešininkai – kraštutinei dešinei atstovaujančios politinės jėgos, pirmiausia – Oleho Tiahnyboko vadovaujama „Svoboda“. Jų priekaištų esmė ta, kad P. Porošenka neva griauna šalies vientisumą ir „paleidžia“ rytinius regionus. Tokie kaltinimai nepagrįsti, nes kalbama ne apie federalizaciją ar Donbaso autonomiją, o apie elementarią savivaldą, kokia yra būdinga daugeliui civilizuotų valstybių.

Kita vertus, argi labai svarbu, kokius įstatymus šiuo metu priima Aukščiausioji Rada dėl Donbaso? Ten vis vien neveikia jokie Ukrainos teisės aktai. Rada gali paskelbti šalies rytuose nors ir absoliučią monarchiją, tenykščiai toliau vadovausis Rusijos įstatymais, gerokai atmieštais vietinėmis „poniatkėmis“.

Pataisas sveikino Europos Sąjunga, ir tai nenuostabu, turint galvoje, kad sprendimas yra pažangus ir brandus. Keistai skamba teiginiai, jog P. Porošenka taip pataikauja didžiosioms Europos valstybėms, neva reikalaujančioms suteikti autonomiją Donbaso separatistams. Kad ir kokie naivūs būtų europiečiai, net jie turi suprasti, jog konflikto, kurį pradėjo Rusijos interventai, nepadės nutraukti jokios autonomijos. Galima pakartoti tūkstantąjį kartą: prieš pasirodant rusų kareiviams, Donbase nebuvo nė ženklo separatistinių judėjimų.

Taip pat nesinori tikėti, kad P. Porošenka yra toks naivus, jog mano darantis Rusijai nuolaidą, padėsiančią apmaldyti jos agresiją. Kas jau kas, bet ukrainiečiai puikiai žino, kad Maskva nepripažįsta tokių dalykų. Rusija vadovaujasi 500 metų senumo valdymo ir diplomatinių santykių principais, tad bet kokią nuolaidą supranta tik kaip oponento silpnumo požymį, skatinantį jo atžvilgiu elgtis dar agresyviau. Šiuo požiūriu net sovietų diplomatija buvo šiuolaikiškesnė nei dabartinės Rusijos.

Taigi konflikto su Rusija kontekste decentralizacijos procesai Ukrainoje neduoda jokios naudos. Galima sakyti, jų įtaka santykiams su Maskva yra visiškai niekinė.

Kijeve protestai prieš Konstitucijos pataisas baigėsi kraujo praliejimu. To, kas įvyko, nebepakeisi. Žuvo žmonių, daugybė sužeista. Labai apmaudu, tačiau tuo pat metu ukrainiečiai dar kartą privertė jais žavėtis. Nesiimkime svarstyti, ar protestuotojai buvo teisūs, ar ne. Vienas dalykas akivaizdus – jų gyslomis vis dar teka kazokų kraujas, nepripažįstantis jokių ponų. Valdžia jiems tėra žmonės, kuriuos patys išrinko, tokie pat ukrainiečiai, turintys atstovauti tautai, o ne ją valdyti.

Kokioje kitoje šalyje per 10 metų piliečiai galėtų sukelti dvi revoliucijas? Jeigu ukrainiečiams nepatinka, ką daro valdžia, jie ne kenčia sukandę dantis, kaip, pavyzdžiui, lietuviai, o eina į gatves ir garsiai reiškia savo nuomonę, nebijo susigrumti net su ginkluotais pareigūnais. Ir visiškai nesvarbu, kas yra valdžioje – autoritarinis režimas, demokratai ar oligarchai.

Kartoju, nesiimu vertinti, ar protestuotojai elgėsi teisingai. Tiesiog žaviuosi ukrainiečių ryžtu, nepalaužiama meile laisvei ir šiek tiek pavydžiu jiems to kazokiško kraujo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"