TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nauja ES pirmininkavimo darbotvarkė

2013 09 28 6:00

Pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai dažnai pristatomas kaip krūva įvairių dokumentų bei sutarčių, dėl kurių reikia pasiekti susitarimą. Bet realiame gyvenime jis reiškia tam tikrą ES politikos kryptį ir strategiją, įgyvendinamą pritariant visoms ES šalims.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai šūkis yra Patikima, Auganti ir Atvira Europa. Ką reikia daryti, kad šis šūkis virstų realybe? Vienas svarbiausių strateginių pirmininkavimo darbotvarkės klausimų - rasti priemones, kurios leistų efektyviai koordinuoti ekonominę politiką.

Nors dokumentai, susiję su ES ekonomikos valdymo pertvarka, jau priimti, jų įgyvendinimas kol kas nedavė laukiamų rezultatų. Pasiūlytos ES ekonominės politikos pagrindinis akcentas yra tam tikrų makroekonominių rodiklių ir priemonių stebėsena bei priežiūra ES lygiu.

Tačiau svarbiausias dalykas, norint sumažinti nedarbą, yra užtikrinti svarų ekonomikos augimą. Jau ne kartą sakyta, ir tai liudija Lietuvos reformų patirtis, - makroekonominio stabilizavimo programos turi būti tiesiogiai susietos su ekonomikos našumo ir eksporto augimu. Stabilizavimas, kai gyvenimo lygis smunka, neturi nieko bendra su racionalias ekonominiais sprendimais.

Vienas svarbių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai iššūkių yra klausimas, kaip suderinti visas ilgalaikio ES biudžeto 2014–2020 metams programas, kad jos skatintų ekonomikos augimą. ES šalių sutartos griežtos biudžeto ribos reikalauja naujo požiūrio į daugelį programų, siekiant prisitaikyti prie skaitmeninės, besikeičiančios ekonomikos pobūdžio. Reikia sudaryti prielaidas gamybai plėsti ES vidaus rinkoje įvedant lankstesnę programų įgyvendinimo tvarką, kuri leistų operatyviau reaguoti į pokyčius ir greičiau pasinaudoti naujomis galimybėmis.

ES ekonomikos struktūra būtų stabilesnė, jei pramonės produkcijos dalis, gaminama ES vidaus rinkoje, didėtų. Gamybos išdėstymas po visą pasaulį didina sisteminę ekonomikos riziką ir, įvertinant skaitmeninį ekonomikos valdymo pobūdį, gali tapti rimta ekonominio saugumo problema.

Svarbu ilgalaikio ES biudžeto programas susieti su konkrečiomis reformomis. ES yra pagrindinė programų, skirtų besivystančioms šalims, donorė. Šias lėšas būtų galima efektyviau panaudoti suderinant ES reformas su šiuo metu rengiama nauja 2015 metų Jungtinių Tautų plėtros darbotvarke.

Stabilumui ir konkurencingumui didinti taip pat svarbu turėti labiau koordinuotą ES išorės ekonominę politiką. Šiuo metu ji yra išskaidyta tarp skirtingų institucijų ir, kas tikrai nėra efektyvu, menkai susieta su išorės bendrąja politika. O juk dažnai politinių konfliktų šaknys yra ekonominės. Valdydama didžiulius finansinius išteklius ir gamybą ES gali prisidėti prie taikaus daugelio regioninių konfliktų sprendimo. Socialinė gerovė, užimtumas yra neatsiejama politinio stabilumo prielaida.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"