TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nauja – tai gerai užmiršta sena!

2013 11 27 8:30

Atsiradus siūlymams persvarstyti tautos likimą įprasminančio paminklo koncepciją, kaip tik ir norisi diskusijoms pateikti labai konkretų pasiūlymą – monumentą lietuviško ginklo šlovei!

Pateikiamas atvaizdas yra iš Juozo Jurginio knygelės ketvirtokams – „Lietuvos TSR istorijos skaitinių“ viršelio. Pirmą kartą išleisti lietuvių kalba 1958 metais, šie istorijos skaitiniai iš viso turėjo dar du lietuviškus leidimus, buvo išversti ir į lenkų bei rusų kalbas, kol nesureagavo Kremlius. 1961-ųjų rugpjūčio 16 dieną Sovietų Sąjungos Komunistų partijos Centro komitetas priėmė slaptą nutarimą apie J.Jurginio „Lietuvos TSR istorijos” vadovėlį ir minėtą skaitinių knygelę pradinukams. Tariamai netinkamas viršelio paveiksliukas buvo vienas iš Maskvos kaltinimų. Detaliau apie tai galima pasiskaityti šių eilučių autoriaus 2010 metais paskelbtame moksliniame straipsnyje.

To slaptojo 1961 metų SSKP CK nutarimo tekstas iki šiol nėra paskelbtas. 2013 metais forsuodamas vieningo Rusijos istorijos vadovėlio sukūrimą Kremlius, kaip atrodo, vėl bando spręsti kai kurias senas problemas, panašias kaip ir 1961-aisiais, susidūrus su lietuvių istoriko J.Jurginio koncepcija. Tačiau neskubėkime vertinti viršelio dailininko V.Banio sukurto atvaizdo vien kaip įdomaus paveiksliuko istorijos vadovėlių tyrinėtojams. Viršelyje buvo užkoduota pretenzingo paminklo idėja ateičiai. Chruščiovo laikais Maskvoje tai kaip ir suvokus – nervingai sureaguota.

O ar negalėtume dabar tokio paminklo (ar panašaus) pastatyti Lukiškių aikštėje, jos centre? Esamoje aplinkoje, kai jau yra istorinės atminties ženklų, įprasminančių laisvės kovas XIX ir XX amžiais, naujas paminklas atspindėtų dar ankstesnio Lietuvos istorijos laikotarpio ginkluotos kovos su priešais idėją.

Žinoma, dviejų realistiškai vaizduojamų raitelių ant žirgų kompoziciją įgyvendinti skulptūriškai sugebėtų ne bet kas. Čia jums ne surūdijusį išlenktą vamzdį suvirinti ir į upę kaip gatavą meno kūrinį nuleisti! Ne butaforinio, o tikroviškai atrodančio žirgo su raiteliu paminklo, beje, Lietuvoje dar nėra, nors kitose valstybėse tokių stovi ne vienas. Visai neseniai teko išgirsti nuomonę, esą tai būtų seniena, XIX amžiaus ar dar ankstesnių laikų monumentinės skulptūros senamadiška replika. Bet iki pat XIX amžiaus industrinės revoliucijos žmonija ir nežinojo greitesnės susisiekimo priemonės kaip žirgai. O ką lietuviams reiškė žirgas? Ginkluotas raitelis, vejantis priešus, buvo ir yra pagrindinis Lietuvos valstybės simbolis. Juodojo ir baltojo kovojančių raitelių skulptūrinės kompozicijos nereikėtų tapatinti su paminklo Vyčiui idėja, tačiau ši monumentinė dinamiška kompozicija būtų artima jai savo dvasia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"