TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nauja Ukrainos vyriausybė – tik krizės sprendimo iliuzija

2016 04 15 6:00

Daug kas naujos vyriausybės formavimą vadina galimybe nutraukti politinę krizę, kuri jau, regis, tapo amžina. Tačiau kokios tikrosios šio vyriausybės performavimo priežastys? 

Deja, priežasčių, kurios būtų pagrįstos ne desperatišku bandymu išsaugoti valdžią daugiausia vietų Radoje turinčioms Petro Porošenkos bloko ir Arsenijaus Jaceniuko vadovaujamo „Liaudies fronto“ partijoms, rasti sunku.

Vyriausybės performavimas gali būti tinkamas sprendimas, tačiau su viena sąlyga – premjeru ir ministrais turi tapti kompetentingi asmenys. Pirmalaikiai rinkimai taip pat sukeltų daug chaoso, ir visi svarbūs darbai valstybėje sustotų. O apklausos nieko gera nežada abiem valdančiosioms partijoms. „Liaudies fronto“ reitingai katastrofiški (svyruoja apie 1–2 proc.), P. Porošenkos blokas atrodo geriau, tačiau taip pat nėra pirmaujantis, nors dar visai neseniai sugebėjo triumfuoti rinkimuose ir jo frakcijoje yra 181 deputatas (Radą sudaro 450 deputatų). Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog pagal dabar besiklostančią situaciją nauja vyriausybė ir koalicija iš šių dviejų partijų neturi ir jau nebeturės svarbiausio dalyko – visuomenės pasitikėjimo. Remiantis apklausomis, premjero poste piliečiai labiausiai norėtų matyti Juliją Tymošenko (12,9 proc.) arba Michailą Saakašvilį (9,9 proc.). Todėl, nors vyriausybė bus atsinaujinusi, valdžia iš esmės liks nepakitusi, ir pasitikėjimas ja vargu ar gali išaugti.

Labai tikėtina, kad P. Porošenkos bloko reitingai dar labiau kris ir dėl „Panamos popierių“ skandalo, kuriame „pasižymėjo“ pats P. Porošenka. Ukraina – ne Rusija, todėl prezidentui tai gali kainuoti labai brangiai. Apkalta jam jau pagrasino ir nemažą visuomenės palaikymą turintis Olegas Liaško. Juk būtent prieš valdžios gobšumą, politikų ir oligarchų sąsajas, korupciją buvo kovota Maidane ir būtent šiai valdžiai avansu buvo suteiktas pasitikėjimas, kad ji padarys tai, ko Ukraina siekia dešimtmečius. Prezidentas, tikėtina, parodomąja akcija performuojant vyriausybę siekė atitraukti dėmesį nuo skandalų ir kartu sustiprinti savo valdžią.

Taigi kur veda ši situacija? Pirmiausia, politinė suirutė visada yra reformų vykdymo stabdys. Nors atpirkimo ožiu tapo A. Jaceniukas ir visa vyriausybė, prie situacijos destabilizavimo labai prisidėjo ir Rada, kuri nuolat nukeldavo svarbių sprendimų priėmimą (o buvo aiškus darbų planas, numatytos užduotys ir jų įgyvendinimo terminai), nesibaigiančiomis diskusijomis ir noru prieštarauti dėl to, kad tiesiog būtų prieštaraujama. Apklausos rodo, jog Rada nepasitiki ir beveik 80 proc. gyventojų. Jei Rada išlieka tokia pati, kokia tikimybė, kad naujoji vyriausybė pasieks geresnių rezultatų? Atsakymas aiškus – jokios. Juolab kad vyriausybė atsisako ir užsieniečių paslaugų, o naujasis kabinetas – tiesiog „suderėtų“ žmonių grupė. Taigi kad ir kaip herojiškai kalbėtų būsimas premjeras Volodymyras Hroismanas, žadėdamas dirbti 24 valandas per parą, ne tokios valdžios tikėjosi Ukrainos žmonės, nepagailėję ir gyvybių.

Antra, regis, Ukrainos valdžia neišmoko vienos labai svarbios pamokos – neefektyvumas ir pasitikėjimo praradimas baigiasi piliečių atsigręžimu į valdžioje buvusias politines jėgas, dėl kurių politikos žmonės ir ėjo į gatves. Taip į valdžią kadaise grįžo Viktoras Janukovyčius, taip dabar sėkmingai auga „Opozicinio bloko“ (susiformavusio buvusios Regionų partijos pagrindu) reitingai. Reitingų viršūnėse – ir J. Tymošenko partija „Tėvynė“, kuri vertintina labai nevienareikšmiškai dėl akivaizdaus populizmo. Pati J. Tymošenko, jei artimiausiu metu vyktų prezidento rinkimai, juos veikiausiai laimėtų. „Panamos popierių“ skandalas, matyt, dar labiau sustiprins šių jėgų pozicijas. Todėl nauji rinkimai gali būti grįžimas į seną ir kiaurą valtį.

Taigi kol politikai nekeis principo „einu į politiką užsidirbti“ į principą „einu atstovauti piliečiams, kurie už mane balsavo“, tol jokių permainų nebus. Ir ministrais turi tapti geriausi, nes tik jie gali būti pajėgūs įgyvendinti reformas tokiomis sudėtingomis sąlygomis. A. Jaceniukas mėgo save vadinti kamikadze, tačiau dabar Ukrainoje visi premjerai ir ministrai bus kamikadzės, nes karas nesibaigė, o ekonomika sparčiai smunka ir dugno vis nematyti. Jei tokiomis sąlygomis bus tęsiama politika, paremta asmeniniais interesais, o ne atsakomybe, palankus vėjas taip ir nepapūs. O galvoti, kad Vakarai ateis ir išgelbės Ukrainą, yra mažų mažiausiai kvaila. Tiesa, Ukrainos valdžia aukos vaidmeniu kartais pradeda piktnaudžiauti. Kad ir kaip baigtųsi vyriausybės performavimo drama, tenka pripažinti, kad ne tik karas, bet ir patys politikai, dėl kurių veiksmų valdžios institucijos pasižymi nestabilumu, yra destruktyvus veiksnys. O žmonių kantrybė vėl po truputį senka, daugelis nemato nei politikų, nei partijų, kurias norėtų matyti valdžioje. Kitokia Ukraina kol kas yra tik graži iliuzija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"