TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Naujametis audinys

2011 01 08 0:00

"Lietuvos žinios" prieš Kalėdas (2010 12 18) pamalonino skaitytojus dailiu Betliejaus paveikslėliu ir pavaišino gerbiamojo Algimanto Čekuolio suplaktu "Šventiniu kokteiliu".

Talentingas pasakotojas pripylė puodą stačiatikių arkivyskupo palaiminto mineralinio vandens, sumerkė jame "kelis šimtus evangelijų" ir viską paskanino išganingais receptais "padauginusiesiems" per šventes. Tikriausiai kai kam buvo skanu tą originalų kokteilį ragauti, bet jis galėjo ir paskatinti tiksliau pasidomėti Jėzaus Kristaus gyvenimo datomis. Su jomis susietos didžiausios krikščionių šventės ir pats mūsų eros metų skaičiavimas.

2011-iesiems įsibėgėjant galime panarplioti "Naujametį audinį". Pagelbės mokslingos Biblijos enciklopedijos: Herberto Haago "Bibellexikon" (1968) ir Bruce'o M.Metzgerio, Michaelo D.Coogano "The

Oxford Companion to the Bible" (1993), vertimas į lenkų kalbą "Slownik wiedzy biblijnej" (1999). Neprošal pažvelgti ir į mūsiškės Visuotinės lietuvių enciklopedijos atitinkamus tomus.

Kristaus gimimo ir mirties metai

"Šventiniame kokteilyje" pagrįstai įspėjama, kad prieš porą tūkstančių metų nėra buvę bendro tarptautinio kalendoriaus, todėl, norint "pritempti" senųjų amžių įvykius prie mūsiško skaičiavimo, reikia nemenkai pakrapštyti galvą, surinkti ir palyginti daug nuorodų pagal įvairių valdovų viešpatavimo metus. Beje, kitados metų skaičiavimas prasidėdavo ne nuo sausio, bet nuo spalio mėnesio. Tai irgi kelia painiavą, tad dažnai rašoma, pavyzdžiui, 27/28 m. e. m.

Didelio darbo 525 m., pakviestas popiežiaus Jono I sudaryti ilgalaikę Velykų šventimo lentelę, ėmėsi plataus masto mokslininkas, vienuolis Dionizas Mažasis, kilęs iš Skitijos (Dobrudžos?). Jis rėmėsi Luko evangelijos 3 skyriaus duomenimis: Romos imperatoriaus Tiberijaus valdymo 15-aisiais metais Jonas Krikštytojas šaukė žmones atgailauti ir juos krikštijo, taip pat pakrikštijo Jėzų, kuriam tuomet buvę apie 30 metų. Patikimu skaičiavimu, Tiberijaus valdymo 15-ieji metai yra 783/784 m. ab Urbe condita (aUc) - nuo Romos miesto įkūrimo. Tuomet, atskaičiavęs 30 metų, Dionizas gavo Jėzaus gimimo 753/754 m. nuo Romos įkūrimo. Kadangi nulinių metų nėra, 753 aUc - tai 1 metai prieš mūsų erą, 754 aUc - 1 mūsų eros metai. Anie "apie 30 metų" nepretenduoja į griežtą tikslumą, tik rodo, kad Jėzus tuomet buvo pasiekęs viešai veiklai reikalaujamą amžiaus brandą.

"Kokteilyje" nurodyti 769 m. aUc artimi Tiberijaus valdymo pradžiai, bet ne Jėzaus gimimui. Evangelistas Matas tvirtina, kad Jėzus gimė tebesant gyvam karaliui Erodui I, o tas yra miręs 750 m. nuo Romos įkūrimo, arba 4 m. prieš Dionizo apskaičiuotos mūsų eros pradžią. Todėl dauguma šiuolaikinių tyrinėtojų pripažįsta, kad Dionizo skaičiavimas penkeriais metais vėluoja ir kad Jėzus bus pradėjęs viešai veikti turėdamas ne 30, o apie 33 metus, ir mirė eidamas 36-uosius. Vis dėlto niekas nesiūlo tikslinti įprasto mūsų (krikščioniškosios) eros skaičiavimo.

Kaip Kristaus gimimo, taip ir jo mirties datos nustatymas turi keblumų. Pagal Jono evangeliją Kristus yra kentėjęs ir miręs judėjų Velykų išvakarėse, penktadienį, Nisano mėnesio 14 dieną. Pasak kitų evangelistų, atrodytų, jog tai nutiko per pačias judėjų Velykas, Nisano 15-ąją, bet neįmanomas dalykas, kad teismo posėdis ir nukryžiavimas būtų galėjęs vykti tokios didelės šventės dieną. Taigi persveria Jono evangelijos nuoroda: Jėzus yra miręs Nisano mėnesio 14-ąją. Iš kur šis skirtumas? Kumrano radiniai (apie juos - toliau) rodo, kad esėnų sektos ir dalies kitų žydų naudojamas saulės kalendorius viena diena lenkęs bendrąjį judėjų kalendorių, taigi Jėzus su apaštalais, būdami galilėjiečiai, bus surengę Velykų vakarienę viena diena anksčiau negu jeruzaliečiai, o po tos vakarienės patyrė išdavystę ir kančią.

Kuriais metais bendrojo judėjų kalendoriaus Nisano mėnesio 14-oji buvo penktadienis? Taip yra buvę mūsų eros 30 ir 33 metais. Papildomus rodiklius geriau atitinka 30-ieji, todėl dauguma dabartinių tyrinėtojų Kristaus mirties diena laiko mūsų eros 30 metų balandžio 7-ąją, prisikėlimo - balandžio 9-ąją.

Svajojant apie nuolatinį visuotinį kalendorių ir visiems krikščionims bendrą Velykų datą siūloma, kad tai būtų balandžio 9-oji. Tada ir kitos iki šiol kilnojamos liturginės dienos gautų nuolatines datas: Pelenė - vasario 22-ąją, Šeštinės - gegužės 18-ąją (arba sekmadienį po 18 d.), Sekminės - gegužės 28-ąją, advento pradžia - gruodžio 3-iąją. Vatikano II susirinkimas pareiškė palankumą dėl nuolatinio visuotinio kalendoriaus sukūrimo ir įvedimo, bet lig šiol pažangos ta kryptimi nematyti.

"Nenugalimoji Saulė" ar dar kas?

Dionizui Mažajam (Dionisijui Neužaugai) VI amžiuje nereikėjo nustatinėti Kristaus gimimo mėnesio ir dienos. Prabėgus vos keliolikai metų, kai krikščionybei buvo suteikta laisvė, 326-aisiais, jo gimimo šventei buvo paskirta gruodžio 25-oji. Keletą pastarųjų šimtmečių manyta, jog ta data turi tik simbolinę reikšmę: gruodžio 25-oji yra Nenugalimosios Saulės (Sol invictus) pergalės diena, nes po jos diena pradeda ilgėti - šviesėti, o Kristus mums - gyvenimo šviesa, ir šviesos pergalės diena tinka jo gimimui. Bet pastaraisiais metais (rodo Google) iškilo į šviesą svarbūs Kumrano radinių duomenys. Kokie?

Evangelijos pagal Luką 1 skyriuje pasakojama, kaip angelas Gabrielius pirmiausia pasirodė judėjų kunigui Zacharijui ir pranešė, kad jis su žmona Elzbieta, lig tol bevaikiai, susilauks sūnaus, kuris bus laukiamo gelbėtojo pirmtakas. Pusmečiu vėliau tas pats angelas pranešė Juozapo sužadėtinei Marijai, jog ši pagimdys patį tautos laukiamąjį, paskui pavedė Juozapui jį gimusį pavadinti Jėzumi (Dievu Gelbėtoju). Čia siūlo pradžia.

Daugelis skaitytojų tikriausiai jau žino, kokį perversmą Biblijos tyrinėjimuose sukėlė XX a. viduryje, Negyvosios jūros Vakarų Krante, Kumrano olose, rasti raštai iš poros šimtų metų iki mūsų eros pradžios ir pirmojo mūsų eros amžiaus. Vienas tokių raštų įvardija, kad Abdijos kunigų skyrius, kuriam priklausė Zacharijas, tarnybą eidavo paskutinę rugsėjo savaitę, taigi Bizantijos bažnyčia ne veltui minėtam apreiškimui atminti skiria rugsėjo 23 dieną. Kadangi netrukus po šio apreiškimo užsimezgė Jono Krikštytojo gyvybė, natūraliai, po 9 mėnesių nėštumo, jo gimimas patenka į birželio 24-ąją. Na, o Jėzus pusmečiu jaunesnis už Joną, taigi apreiškimas Marijai patenka į kovo 25 dieną, jo gimimas - į gruodžio 25-ąją!

Kiek būta evangelijų?

Literatūros tyrinėtojai atskleidžia, kad įvairiais amžiais atsirasdavo žmonių, kurie savo kūrinius skelbdavo daugiau žinomų, populiarių veikalų ar populiarių autorių vardais. Tai visokie pseudo... Ne išimtis ir Biblijos sudėtinės dalys. Būta autorių, kurie mėgindavo papildyti, jų manymu, be reikalo praleistus epizodus arba, prisidengę garsiu vardu, skelbdavo visiškai kitokias pažiūras.

Tokiems raštams, kurie taikosi patekti į Bibliją, nors neturi tam reikalingų savybių ir autoriteto, jau nuo senų senovės galioja "slaptųjų raštų" - apokrifų - pavadinimas. Randama daug apokrifų, kurie mėgdžiojo autoritetingas Senojo Testamento knygas. Netrūksta jų ir Naujajam Testamentui, pirmiausia evangelijoms, taip pat Apaštalų darbų knygai, apaštalų Laiškams ir Jono Apokalipsei. Šiai rūšiai priklauso, pavyzdžiui, Petro, Andrejaus ar dar kurio apaštalo darbai, taip pat Edesos karaliaus Akbaro ir Kristaus susirašinėjimas...

Kuo skiriasi keturios pripažintosios - kanoninės - evangelijos ir apokrifinės? Jau antrojo krikščionybės amžiaus pradžioje įvairūs autoriai mini keturias evangelijas ir žino vardus autorių, kuriems jos priskiriamos. Šios evangelijos pasižymi blaiviu dėstymu, tiksliu Šventosios Žemės vietovių nurodymu, Senojo Testamento ir ano meto žydų bei pagonių papročių pažinimu, vienodu Jėzaus Kristaus asmens ir mokymo nušvietimu. Tarpusavyje jos dažniausiai sutaria, vietomis tarytum prieštarauja, bet greičiau papildo viena kitą. Tai ypač tinka pirmosioms trims - Mato, Morkaus ir Luko - evangelijoms. Jos tiesiog vadinamos sinoptinėmis, apžvelgiančiomis vienu žvilgsniu. Jų turinys - Jėzaus Kristaus gyvenimo įvykiai ir jo mokymo bruožai. Ketvirtoji, Jono, evangelija nepaneigia anų trijų, bet yra greičiau teologinė negu istorinė, ir daugiausia svarsto Jėzaus, kaip žmogumi tapusio Amžinojo Tėvo Sūnaus, slėpinį. Lietuvos Biblijos draugija yra išleidusi Keturių evangelijų sinopsę (2004). Joje gretimuose stulpeliuose surikiuotos atitinkamos visų keturių evangelijų tekstų dalys.

Apokrifinės evangelijos nuo pripažintųjų kanoninių skiriasi ir kilme, ir turiniu: jos visos vėlesnės - iš II, III ar dar vėlesnių amžių ir akivaizdžiai yra mažai patikimos. Kai kurios pavadintos jau seniai mirusių apaštalų vardais, dauguma kupinos legendų, kitos dėsto mokslą, aiškiai skirtingą nuo Kristaus ir apaštalų skelbtojo.

Pirmosios rūšies galima pavadinti Jokūbo pirminę evangeliją, kurioje gausu maldingų epizodų iš Marijos gyvenimo: pražydusi Juozapo lazda, kai buvęs renkamas Marijai sužadėtinis, ir kita; arba Vaikystės evangeliją pagal Tomą su pasakėle, kaip vaikas Jėzus nulipdęs paukščiukų iš molio, o kai globėjas Juozapas pradėjęs jį barti, kam dirbąs šabo dieną, tas suplojęs rankutėmis ir paukščiukai - purpt, pakilę į orą ir nuskridę. Minėtų vaizdingų apokrifinių evangelijų įkvėpta švedų rašytoja Selma Lagerliof (pirmoji moteris, gavusi Nobelio literatūros premiją) prieš šimtą metų parašė labai mielai skaitomas Kristaus legendas. Lietuviški vertimai pasirodė 1926 ir 1997 metais.

Kita apokrifų kryptis - gnostikų raštai. Čia dangstantis apaštalų ar kurios nors krikščionių bendruomenės vardu dėstomi vadinamieji slaptojo žinojimo (gnozės) mokslai - ne kartą tariamai prisikėlusio Kristaus parinktam asmeniui patikėtos slaptybės. Tuo pasižymi Tomo evangelija (yra ir lietuviškas P.Račiaus vertimas). Joje kartojama daug sinoptinių evangelijų pamokymų, suteikiant šiems perdėto dvasingumo prieskonį.

Bažnyčia ne šiaip sau, kaip pakliuvo, iš "kelių šimtų" panašios (ar jokios) vertės dokumentų pasirinko keturias evangelijas. Krikščionių bendruomenės ir jų vadovai mokėjo atskirti, kurių raštų turinys dera su gautu iš apaštalų mokymu, o kurie eina savais keliais. Tad šiuos atmesdavo, ir buvo draudžiama juos viešai skaityti per pamaldas.

Tyrinėtojai priskaičiuoja keliolika geranoriškų ir apie 40 gnosticizmo krypties apokrifinių evangelijų. Norint gauti "kelis šimtus evangelijų", reikia žinomą jų skaičių padauginti bent iš dešimties.

Margumynai

Kokteilių žanras nereikalauja didelio tikslumo, greičiau nori palinksminti skaitytojus pokštais, bet vis dėlto... Ir šio žanro kūrinyje pateikiami konkretūs skaičiai bei faktai, kuriais raginama patikėti, turėtų atitikti tikrovę, o su tuo gana dažnai prasilenkiama. Labiausiai stebina teiginys, kad metai pradėti skirstyti į mėnesius tik viduramžiais. Jų viršūne pripažįstami XI-XIII mūsų eros šimtmečiai. Gal čia ieškota laiko matavimo mėnesiais ir dienomis? Tačiau mėnesius mini ne tik apie pirmąjį mūsų eros amžių kalbantys Naujojo Testamento puslapiai. Senojo Testamento knygos (Išėjimo ir kitos) taip pat nurodo mėnesį, kurį izraelitai išėjo iš Egipto vergovės XIII a. prieš mūsų erą viduryje, taigi pustrečio tūkstantmečio prieš mūsų brandžiuosius viduramžius. Šis įvykis (Pascha - Velykos) kasmet buvo minimas pavasario lygiadieniu prasidedančio Nisano mėnesio 15 dieną. Ir kitos judėjų šventės vykdavo įvairiose Senojo Testamento knygose pažymėtų mėnesių dienomis. Iš kur toks šuolis į viduramžius?

Turbūt galime iš daugelio pamėgto pasakotojo tikėtis daugiau istorinio tikslumo, taip pat gebėjimo atskirti pagrindinius krikščionijos dokumentus - kanonines evangelijas nuo legendinių ar gudruoliškų pamėgdžiojimų ir nemurkdyti visko viename puode.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"