TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Naujas fondas - strateginės galimybės

2014 12 27 6:00

Dabar daug dėmesio skiriama naujai Europos Sąjungos (ES) iniciatyvai - steigti Strateginių investicijų fondą. Toks fondas turėtų padidinti bendrąsias investicijas į ekonomiką ir sudaryti prielaidas jai sparčiau augti. Numatoma, kad per trejus metus bus pritraukta 315 mlrd. litų papildomų investicijų.

Pasiūlytam investicijų planui gruodžio 18 dieną pritarė ES šalių narių lyderiai. Europos Vadovų Taryba raginama įsipareigoti veiksmingiau naudoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus, įtraukti ir privačių lėšų naudojimą. Fondo pinigus ketinama skirstyti atsižvelgiant į projektų strateginę svarbą ir efektyvumą. Be to, numatoma įsteigti bendrą konsultacinį centrą, kuriame bus galima gauti informacijos apie strateginių projektų rengimą. Taip pat žadama patvirtinti paprastesnes, mažiau biurokratinių suvaržymų turinčias taisykles - jos sudarys palankią aplinką investicijoms. Ekspertai siūlo teikti prioritetą žinioms, inovacijoms ir skaitmeninės ekonomikos plėtrai. Tačiau ES valstybės gali pasirinkti joms svarbius projektus, skirti lėšų socialinei, švietimo sritims modernizuoti.

Dabar Lietuva turi dvi dideles ekonomines problemas - mažėjantį gyventojų skaičių ir menką investicijų lygį, o tai neužtikrina sąlygų, būtinų valstybei atsinaujinti. Darbuotojai išvyksta į kitas šalis, nes Lietuvoje labai nedaug uždirba, vienos darbo valandos kaina - viena mažiausių ES (vos 5,9 euro). Mažiau mokama tik Rumunijoje ir Bulgarijoje. Pagal šį rodiklį smarkiai atsiliekame nuo kitų mūsų regiono šalių. Reikėtų atskirai rimtai pakalbėti, kaip atsitiko, kad per pastaruosius kelerius metus taip padidėjo atotrūkis tarp mūsų ir kaimynų atlyginimų

Projektuodama savo, kaip ES narės, ekonominę politiką Lietuva daug dėmesio skyrė stambiems infrastruktūros projektams įgyvendinti ir akcentavo investicinį integracijos proceso augimo potencialą, tačiau dėl strateginio planavimo trūkumų šios investicijos nebuvo labai efektyviai panaudotos, todėl reali jų grąža buvo nedidelė, jos nepritraukė ir naujų investicijų.

Bendrosios šalies investicijos dabar tesiekia 18 proc. BVP, nors anksčiau buvo 27 proc. BVP. Jei norime neatsilikti nuo technologinės pažangos ir užtikrinti ilgalaikį valstybės konkurencingumą, turime stengtis išlaikyti didesnį investicijų lygį, ypač į inovacijas.

ES strateginio fondo atsiradimas suteikia Lietuvai galimybių sulaukti taip reikalingų naujų investicijų. Visos šalys jau numatė savo pirminius strateginius investicijų prioritetus. Latvija ketina daugiau dėmesio skirti švietimui, Estija - tradiciškai skaitmeninės ekonomikos plėtrai, Lenkija - transportui.

Lietuva dar kartą kaip prioritetą įvardija energetiką. Pastarųjų metų patirtis liudija, kad energetikos projektai dėl savo masto ir kainos pasitvirtina, jeigu juos įgyvendina ne viena, o kelios šalys drauge.

Atkūrusios nepriklausomybę Estija ir Latvija skyrė ir skiria dėmesio bei lėšų moderniai ūkio struktūrai suformuoti, o Lietuvos ekonominė politika atsigręžusi į praeitį ir nori išlaikyti ūkio priklausomybę nuo energetikos sektoriaus. Kyla klausimas, ar šalies vadovybėje dar yra strategiškai mąstančių žmonių, ar šįkart sugebėsime pasinaudoti ES teikiamomis strateginėmis galimybėmis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"