TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Naujas, liberalus, lankstus. Kas?

2016 07 02 6:00

Daugiau nei metus Lietuvos viešojoje erdvėje – du gražūs, nauji, lankstūs, liberalūs ir nepigiai kainavę mūsų politikų žaisliukai. Beveik pusantro milijono eurų kainavę dokumentai kai kam tapo didelių vilčių, kitiems – didelių baimių sinonimais. 

Šiuos du dokumentus retas kuris yra skaitęs nuosekliai, susipažinęs išsamiai ir įvertinęs atsakingai. Priežastis labai paprasta – valdžios užsakymu mokslininkų parengti dokumentai nuolat keitėsi, buvo pildomi, atsirado kelios jų versijos ir viso šio grožio vienoje vietoje net ir internete nebuvo galima rasti iki šių dienų. Tiesa, dabar, jei kas nors iš tiesų nori jais pasigrožėti, gali tai padaryti svetainėje www.socmodelis.lt.

Kai Seimas prieš pat vasaros atostogas labai skubotai ir entuziastingai galutinai priėmė „naują, liberalų ir lankstų“ Darbo kodeksą ir dar skubiau ėmė priiminėti kitus vadinamojo socialinio modelio įstatymus, prie Vyriausybės nuolat piketuoti susirinko grupė aktyvių žmonių. Išgirtus įstatymus jie ėmė beatodairiškai kritikuoti ir iškėlė visiškai naują protesto šūkį „Gyvenimas per brangus“. Tai kas čia nutiko, kad vienų taip giriamas modelis kitiems staiga tapo vergovės ir skurdo sinonimu?

Dar prieš gerus metus socialinio modelio kūrėjai labai aiškiai siūlė liberalizuoti darbo santykius ir tam pasirinko štai tokias priemones: numatyti trumpesnį įspėjimo prieš atleidžiant iš darbo terminą, mokėti mažesnes išeitines kompensacijas, numatyti paprastesnį įdarbinimą sudarant terminuotas sutartis, sumažinti garantijas vaikus auginantiems tėvams, atsisakyti griežto ribojimo dirbti ne ilgiau kaip 40 valandų per savaitę. Tokie pokyčiai lauktų darbuotojų, jei valdžios išgirtieji dokumentai įsigaliotų. Galima būtų paklausti kiekvieno sveikai mąstančio žmogaus, ar šios naujovės ką nors duoda žmonėms, ar atima iš jų? Visaip bandžiau dėlioti, bet net aritmetiniai veiksmai rodo, kad bet kuris darbuotojas iš esmės netenka bent dalies šiuo metu turimų teisų ir net finansinių garantijų, tačiau ką tikrai gauna – galimybę dirbti dar daugiau. Toks būtų didžiausias laimėjimas XXI amžiuje, kai jau seniai visi kalba apie nuolatinį išsivysčiusių šalių progresą, ekonominį auginą ir socialinę gerovę.

Prisipažinsiu, jog ilgi bandžiau ieškoti ir sąžiningai norėjau (vis dar noriu) tikėti, kad formalūs ir aritmetiniai praradimai sukurs menamą vertę, kuri po metų, dvejų, trejų ar kada nors ateityje duos kokios nors kitokios naudos. Nes juk negali būti, jog mūsų valdžia išleido mūsų pusantro milijono eurų tik tam, kad pablogintų dirbančių žmonių padėtį? Kadangi man sunkiai sekėsi suprasti ir atrasti tą naujo, liberalaus ir lankstaus Darbo kodekso ir viso socialinio modelio sukuriamą gėrį, pats sau pasakiau paprastai – reikia skaityti brangių projektų autorių surašytus gražius žodžius. Tad atsidaręs internete specialią svetainę iš karto kaip pažadą radau labai aiškiai „iškaltus“ viltingus žodžius – daugiau darbo vietų, didesni atlyginimai, daugiau dirbančiųjų pagal darbo sutartis, geresnės galimybės derinti darbą ir šeimos bei mokslų reikalus. Ir pradėjau skaityti tą gražią pasaką...

Radau net specialią rubriką, skirtą visiems darbuotojams. Čia teigiama, kad visiems taps lengviau kurti savo verslą. Tvirtinama, kad socialinis modelis padėtų sukurti apie 85 tūkst. naujų darbo vietų. Sukurtas darbo vietų skaičius prilygtų pusei to, kiek dabar yra bedarbių (160 tūkst.). Skaičiuojama, kad nedarbas gali sumažėti iki 7 procentų. Darbuotojams – net 60 naujų teisių. Nepatenkintiesiems darbdaviu – nemokamai ir efektyviai sprendžiami darbo ginčai, teisė gauti informaciją apie vidutinį darbo užmokestį įmonėje ir kitą svarbią informaciją, teisė dirbti pagal individualų grafiką, kūrybinės metų trukmės atostogos (mokslui ar meno kūriniui sukurti) ir papildomos dienos mokymuisi. O svarbiausia žinia, kuri turėtų nudžiuginti visus gavusiuosius aukštojo mokslo diplomus (tokių Lietuvoje pridalyta labai daug) – mūsų laukia didesni atlyginimai, nes minimalus darbo užmokestis – tik už nekvalifikuotą darbą!

Tad ir likau sutrikęs – toks gražus, liberalus ir net nepigus dokumentų rinkinys, kuris žada daug darbo ir dar daugiau pinigų. Tiksliau, žada, kad jei darbo vietas kuriantys žmonės nebijos manęs lengviau ir paprasčiau išmesti iš darbo, jie nebijos ir kurti naujų darbo vietų. Nes juk išmesti iš darbo lengviau. Ir jei tokiose darbo vietose dirbsiu daug ir net daugiau nei šiandien, tai mokslininkai žada man didesnį atlyginimą. Gaila, bet niekur tokių garantijų ir įsipareigojimų neradau. Nei Seimas, nei juo labiau Vyriausybė nė viename naujai priimtame įstatyme ir net Darbo kodekse neįrašė, kad jis ne tik lankstus, bet ir garantuojantis bent 10 proc. didesnį atlyginimą jau po pirmųjų sunkesnio darbo metų. Ar bent po dvejų. O juk nesudėtinga išeiti į gatvę ir paklausti bet kurio dirbančio ar norinčio dirbti, bet kol kas darbo neturinčio žmogaus, ko jis tikisi iš Lietuvos darbo rinkos. Spėju, kad daugelis tikisi turėti bent adekvačiai ir gal net gerai mokamo darbo. Ir dar norėtų, kad nebūtų blogiau nei šiandien. Tik tiek. Mano gimtajame kaime vienas didelę gyvenimišką patirtį turintis vyras man šiuos lūkesčius apibūdino dar paprasčiau – „noriu, kad valdžia duotų uždirbti ir neknistų smegenų“.

Todėl vietoj epilogo pacituosiu dar praėjusių metų rudenį viešojoje erdvėje kolegų žurnalistų parašytą elementarią tiesą apie tai, kad retai keliamas klausimas, koks pamatinis šio modelio tikslas ir kaip jį pasiekti? Tada profesorius Boguslavas Gruževskis labai aiškiai pasakė, jog taikydami naująjį socialinį modelį turime siekti, kad pirmiausia būtų užtikrintos adekvačios pajamos, o ne socialinės išmokos. Tam reikia visai nedaug – susieti darbo užmokesčio fondo augimą su pelno augimu. Didėjant įmonės pelnui, atitinkamai turėtų didėti apmokėjimas už darbą. Ir ne tik aukščiausio lygio vadovams, bet visiems darbuotojams. Tai stipri motyvacinė priemonė, leidžianti darbuotojams pajusti, kad jie visi dalyvauja kuriant pelną. Naujasis Darbo kodeksas iš esmės daugeliu atvejų blogina teisinę ir socialinę darbuotojų apsaugą. Ar Seimas ir Vyriausybė kur nors iškals aukso raidėmis minėtus profesoriaus žodžius?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"