TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Naujas prezidentės prioritetas?

2014 07 02 6:00

Prasidėjus prezidentės Dalios Grybauskaitės antrajai kadencijai, neišvengiamai kyla klausimas, kokiems siekiams ji teiks pirmenybę, kaip mėgins pakeisti Lietuvos politikos kursą. Manau, kad prezidentė gerokai daugiau dėmesio skirs gynybos politikai - ne tik Lietuvoje, bet ir siekdama paveikti užsienio partnerius.

Savo pirmosios kadencijos pradžioje valstybės vadovė nesidomėjo krašto apsauga. Sąmoningai siekdama atsiriboti nuo savo pirmtako Valdo Adamkaus, kuris buvo laikomas itin dideliu JAV gerbėju ir šalininku, ji daugiau dėmesio skyrė Europos Sąjungos (ES) negu NATO reikalams. Abejingumo viršūnė buvo pasiekta lygiai prieš trejus metus, kai prezidentė leido suprasti, jog NATO šalių susitarimas gynybai skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto yra neformalus, ir pridūrė, kad "kai taisyklės nerašytos, vadinasi, jų nėra". Prezidentė retsykiais pareikšdavo, kad krašto apsauga yra prioritetinė sritis, bet jos pareiškimai buvo akivaizdžiai deklaratyvūs.

Kadencijai įsibėgėjus prezidentės nuostatos NATO ir JAV atžvilgiu pakito. Išnyko jos pirminiai nuogąstavimai, kad JAV net pasiryžusios priimti Lietuvai kenksmingus sprendimus, siekdamos geresnių santykių su Rusija. Reikšmingą vaidmenį atliko NATO aukščiausio lygio susitikimas Čikagoje 2011 metų pavasarį. Jame buvo nutarta, kad NATO priešraketinės gynybos skydas dengs visą Aljanso teritoriją, taigi ir Lietuvą, įsipareigota tęsti NATO oro policijos misiją, patvirtinta tradicinė gynybos strategija, kurioje neatsisakoma nė vieno atgrasinimo komponentų.

Rusijai okupavus Krymą, visos Aljanso šalys suskubo pabrėžti NATO svarbą, įsipareigojo didinti gynybos išlaidas. Neabejoju tokių teiginių nuoširdumu, bet yra pagrindo klausti, ar šie įsipareigojimai bus nuosekliai įgyvendinami. Finansų ministras Rimantas Šadžius pareiškė, kad “krašto apsaugos finansavimas yra pakankamai didelis,“ ir siūlė šiemet itin kukliai didinti gynybos išlaidas. Prezidentė reagavo energingai, ją palaikė premjeras, ir buvo nuspręsta krašto apsaugai papildomai skirti 130 mln. litų.

Neseniai Algirdas Butkevičius pareiškė nemanantis, kad Rusija galėtų užpulti Lietuvą. Jis teigė, kad gyventojai perdėtai bijo Rusijos agresijos ir kad opozicinės partijos puikiai pasinaudojo šia baime savo rinkimų kampanijose. Nežinau, kaip suprasti A. Butkevičių. Ar tai raginimas per kitą rinkimų kampaniją atsižvelgti į nepagrįstą rinkėjų baimę? O gal tai užuomina, kad, nesant realios grėsmės, ateityje nereikėtų skubėti didinti gynybos išlaidų?

Lietuvoje kalbama aptakiai, o Vakarų Europos politikai kalba atviriau. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble pareiškė, kad 90 proc. Vokietijos ir kitų ES šalių gyventojų laikytų gynybos išlaidų didinimą ar NATO karių dislokavimą Rytų Europoje padėties bloginimu. Pasak W. Schaeuble, didinti gynybos biudžetą šiuo metu nebūtų protingas žingsnis. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris ne kartą ragino Ukrainos vyriausybę atsargiai naudoti karinę jėgą prieš prorusiškus separatistus šalies rytuose, leisdamas suprasti, jog ir Kijevas, ne tik Maskva turi imtis priemonių krizei Ukrainoje deeskaluoti. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as priėmė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną Eliziejaus rūmuose ir toliau ketina Rusijai parduoti karinius laivus “Mistral.” Be to, pietinės NATO šalys mano, kad didesni pavojai tyko Pietuose nei Rytuose. Karas keliskart liepsnojo Balkanuose, “Arabų pavasaris” vilnijo per Magribą, Libija yra nebevaldoma, Sirijoje ir Irake vyksta pilietiniai karai, Egipte įsitvirtina nauja diktatūra, dešimtys tūkstančių bėglių laivais stengiasi pasiekti Europą. Jų nuomone, ES pietų flango stabilizavimas yra ne mažiau svarbi užduotis negu Rusijos sutramdymas.

2003 metais tuometis JAV gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas suskirstė Europą į senąją ir naująją, į Vakarų Europos šalis, kurios skeptiškai vertino Vašingtono ketinimą pulti Iraką, ir į Vidurio bei Rytų Europos šalis, kurios tvirtai palaikė Amerikos planus. D. Rumsfeldas sutirštino spalvas savanaudiškais sumetimais, bet negalime neigti, kad abi grupės skirtingai vertina saugumo iššūkius. Kol W. Schaeuble aiškina, kad didinti gynybos išlaidas yra neprotinga, nemažai Rytų Europos ir JAV politikų ragina NATO steigti karines bazes Rytų Europos šalyse. Įdomu, kad tradiciškai santūrios Skandinavijos šalys šiuo klausimu ne tiek daug skiriasi nuo "naujosios" Europos šalių.

Reikia manyti, kad po kokių metų padėtis Ukrainoje normalizuosis. Bus vis daugiau balsų, raginančių teikti pirmenybę pensijoms, švietimui, sveikatos apsaugai, o ne gynybai. D. Grybauskaitei neturėtų būti sunku užtikrinti, kad partijos vykdytų savo įsipareigojimus, nes ją šiuo klausimu tvirtai palaikys konservatoriai, liberalai ir dėl Rusijos kėslų sunerimę piliečiai.

Gerokai sudėtingiau bus daryti didesnį poveikį platesniame pasaulyje. D. Grybauskaitė itin vertina gerus ryšius su Vokietija ir jos kanclere Angela Merkel. Pabrėždama Rusijos grėsmę ir poreikį garantuoti saugumą, ji nebent netiesiogiai kritikuotų ne tik Vokietijos, bet ir kitų didžiųjų Vakarų šalių Rytų politiką. Kita vertus, nebus lengva užimti išskirtinę poziciją tarp Rusijos kritikų. Lenkija seniai pretenduoja į šį vaidmenį. Iškalbingasis Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas irgi nevynioja žodžių į vatą smerkdamas Vladimiro Putino politiką. Ir jis gali pabrėžti, kad jo šalis ne tik žodžiais, bet ir veiksmais vykdo savo įsipareigojimus - Estija jau kurį laiką skiria 2 proc. BVP gynybos reikalams. Švedija taip pat griežtai smerkia Rusijos veiksmus.

D. Grybauskaitė žino, kad Lietuva negali tapti regiono lydere. Bet tai - ne svarbiausias tikslas. Aktyviai derindama Lietuvos gynybos politiką su Lenkija, Švedija ir kitomis Baltijos šalimis, ji sudarytų sąlygas glaudesniam tarpusavio bendradarbiavimui, sustiprintų Lietuvos tarptautinį profilį, užkirstų kelią priekaištams, jog Lietuva laukia, kad kiti mokėtų už jos saugumą. Sėkmė šioje srityje reikštų ir sėkmingą prezidentavimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"