TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Naujas technologinis mąstymas

2016 10 03 6:00

Telefoninių sukčių laikai, berods, nueina į praeitį, juos įsigudrina pagauti net labai garbaus amžiaus žmonės. Bet tuščia vieta nebūna, ateina nauji laikai, o su jais – ir nauji, šį kartą kibernetiniai sukčiai.

Anksčiau buvo žinoma, kad net gavus aukštojo mokslo diplomą mokslai nesibaigia. Reikia nuolat atnaujinti savo žinias. Bet technologinė pažanga tapo tokia sparti, kad reikia ne tik naujų žinių, bet ir iš dalies kitokio tikrovės suvokimo. Visų pirma tai pasakytina apie kibernetinį saugumą. Labai dažnai kibernetinis saugumas vertinamas kaip specialus darbas, kurį atlieka aukštą technologinį išsilavinimą turintys specialistai, įdiegdami apsaugos sistemas ir programas.

Bet pastaruoju metu kibernetinio saugumo žinios tapo būtinos norint gauti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą labai įvairiose srityse, nebūtinai susijusiose su technologijomis. Visų pirma todėl, kad pasinaudojus žmonių atvirumu galima išgauti net labai saugomas įmonės komercines paslaptis arba prisijungus prie tinklo pavogti iš sąskaitų nemažas pinigų sumas. Tai daroma naudojant žmonių elgesio stebėsenos duomenis, vadinamąją socialinę inžineriją.

Pati socialinė inžinerija nėra blogas dalykas, besiremdamos internete surinktais asmens duomenimis įmonės gali sutaupyti daug brangaus žmogaus laiko ir paruošti geresnį, asmeniui labiau tinkantį pasiūlymą.

Bet galima tuos metodus panaudoti ir piktam. Todėl prieš skelbiant savo asmens duomenis ar pomėgius socialiniuose tinkluose, reikėtų nepamiršti, kad jais remiantis galima sudaryti jūsų psichologinį portretą ir atsiųsti kompiuterinį virusą kartu su jūsų mėgstamos veiklos aprašymu. Tokiu būdu įsibrauti į asmenines arba per jas – ir į įmonės duomenų bazes ir pavogti arba paprasčiausiai užblokuoti duomenis, reikalaujant išpirkos. Sukčių fantazija beribė, technologinės galimybės irgi nemažos.

Nemažai rūpesčių kelia ir svarbių valstybės duomenų – rinkimų rezultatų, asmenų sveikatos, socialinės apsaugos įrašų ar valstybės infrastruktūros tinklų apsauga nuo kibernetinių įsilaužėlių. Todėl valstybės įstaigų tarnautojai turėtų mokėti elgtis su savo mobiliais įrenginiais ne tik namuose, bet ir darbe. Visi pastarojo meto garsūs įsilaužimai į duomenų bazes prasidėjo nuo įsilaužimo į asmeninių duomenų įrenginius.

Nelabai aišku, kaip su surinktais asmens duomenimis elgiasi didieji socialiniai tinklai. Sakykime, Google, kuri kaupia asmenų paieškos internete duomenis. Tyrimais nustatyta, kad jeigu paieškos sistemoje įmonės pavadinimas bus ne tarp pirmųjų pasirodžiusiųjų ekrane, yra didelė tikimybė sulaukti mažiau klientų. Pagrįstai klausiama, kokia formulė lemia paieškos rezultatus. Ar jie nėra naudojami, pavyzdžiui, politiniams ar komerciniams tikslams? Ar Google vadovaujantys darbuotojai turi atskleisti savo interesus ir giminystės ryšius, kaip to reikalaujama iš finansinių institucijų darbuotojų? Neatsakytų klausimų, susijusių su privatumu, socialinės inžinerijos taikymu yra labai daug, dar daug ką reikia suvokti ir suprasti.

Europos Sąjungos spalio – kibernetinio mėnesio – šūkis yra Sustoti, Pagalvoti, Prisijungti. Pirma šio mėnesio savaitė skiriama kibernetiniam saugumui bankininkystėje, antra – saugumui naudojantis internetu, trečia – kibernetinio saugumo mokymams, o ketvirta savaitė dedikuota kovai su kenkėjiškomis mobiliųjų įrengimų programomis.

Technologinių atradimų pritaikymas ir apsisaugojimas nuo neigiamų kibernetinio įsilaužimo pasekmių yra didelė naujo verslo sritis, kur darbą gali rasti tūkstančiai žmonių. Todėl pastaruoju metu požiūris į technologinį išsilavinimą keičiasi ir daug dėmesio pradedama skirti, kad reikiamas žinias įgytų visų profesijų žmonės, gyvenantys net tik didmiesčiuose, o ir nedideliuose miestuose. Ten kuriami vadinamieji technologiniai centrai, tiesiog pritaikant esamus ryšius prie naujos skaitmeninės ekonomikos reikalavimų.

Daug kas pasakys – anokia čia naujiena, Lietuvoje jau pastatyta nemažai technologinių parkų, maždaug atitinkančių tą pačią idėją.

Deja, skirtumas yra esminis: naujausi technologiniai pasiekimai nereikalauja kažkokių naujų statybų, atnaujinti galima ir esamus tinklus, tik reikia išmokyti kaimiškų vietovių ir mažų miestelių gyventojus (nepriklausomai nuo amžiaus) tomis galimybėmis naudotis.

Tai gali būti viena iš priemonių, stabdanti emigraciją, sprendžianti nedarbo problemas kaimiškose vietovėse.

Deja, Lietuvos universitetai, Vyriausybė ir verslas vėluoja diegti naują skaitmeninį mąstymą į šalies mokslą ir valdymą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"