TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Naujas žodis: derėtis dėl dujų kainų = išduoti valstybę

2011 11 10 5:00

Vieni žodžiai išsprūsta, sukelia bangą ir užsimiršta. Kiti, kaip tai nutiko praėjusią savaitę, gali būti priskirti prie esminių. Todėl jų tiesiog neįmanoma apeiti. 

"Prašyti malonės iš vienos ar kitos šalies, kad nuleistų kainą, tai - atvirai sakau - reikštų prašymą atsivežti saulę. Prieš daug metų saulę jau vežėmės ir už tai daug sumokėjome. Nemokamai niekas nieko nedalija, už viską reikia mokėti", - praėjusį penktadienį, komentuodama padėtį dėl šilumos kainų, žurnalistams kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė. (Šaltinis - BNS)

Šis valstybės vadovės pareiškimas negali nestebinti. Remiantis jo logika, neišvengiama išvada, kad latviai ir estai, susiderėję už dujas mokėti net 15 proc. pigiau, minėtą saulę iš Rusijos jau parsivežė. Bet apie tai ligi šiol nieko neteko girdėti - Latvija ir Estija tebėra nepriklausomos valstybės. Maža to, latviai po Saeimos rinkimų net nutarė neįsileisti į valdančiąją koaliciją rusakalbių remiamo "Santarvės centro", kuris surinko daugiausia balsų. O tai jau galutinai perbraukia dogmą, kad mažesnė dujų kaina gali būti išsiderėta tik suverenitetą ribojančių nuolaidų sąskaita.

Taigi nenorom peršasi išvada, kad pagrindinė cituotos retorikos paskirtis - pridengti ministro Arvydo Sekmoko bejėgiškumą ir nukreipti visuomenės dėmesį nuo tos neįtikimos aplinkybės, kad naujos Energetikos ministerijos įsteigimas Lietuvai baigėsi dar neregėtomis sąskaitomis už šilumą. Kaip gali reikalauti iš ministro pateisinti išleistas biudžeto lėšas, jeigu derybos su "Gazprom" nuo šiol prilyginamos valstybės išdavystei? Mes ne reikalauti privalome, o reikšti pagarbą, kad štai tokių ministrų dėka vis dar esame nepriklausomi.

Tačiau spekuliavimas pačia skaudžiausia tautos istorine atmintimi byloja mažų mažiausiai apie nepagarbą tautai. Be viso kito, tai yra ir itin nekorektiškas bandymas užgniaužti kritiką, nes po minėto pareiškimo bet kuris žmogus, pasipiktinęs sekmokiškomis sąskaitomis už šildymą, rizikuoja būti priskirtas prie tos stovyklos, kuri ilgisi sovietų ir yra pasirengusi dėl gardesnio kąsnio parduoti Tėvynę.

Tačiau nepriklausomybės, jei nepaisysime saujelės tradicinių atskalūnų, niekas nesiruošia išsižadėti. Tiesiog žmonės nori, kad valdžia savo veiksmais ir politinėmis skaičiuotėmis bent jau neapsunkintų ir taip jau nelengvo jų gyvenimo. Deja, net ir šis lūkestis vis dažniau priskiriamas prie nepasiteisinusių vilčių. Jau seniai pamirštas tas metas, kai buvo tikima, kad mūsų tautos atstovams pakaks išminties, nepaminant savo principų, išlaikyti gerus santykius ir su ta kaimyne, nuo kurios atsiskyrėme, juolab kad patys neturime būtinų energetinių resursų. Kad ši viltis nebuvo nepamatuota, patvirtina amžinybėn jau išėjusio Bronislovo Lubio pavyzdys.

Tuomet, kai buvo sprendžiamas Lietuvos likimas, jis, kaip ir pridera politinio kalinio sūnui, buvo tarp tų, kurie šiandien su pagarba vadinami signatarais. Tačiau vėliau, prasidėjus rutininiams valstybės ir jos ūkio atkūrimo darbams, patriotinės aspiracijos nesutrukdė B.Lubiui toliau palaikyti gerus dalykinius ryšius su Rusijos dujų milžine "Gazprom" ir rasti bendrą kalbą net pačiomis nepalankiausiomis aplinkybėmis. Atrodytų, remiantis dabartine logika, rusai turėjo neišvengiamai ko nors pareikalauti mainais, ypač tuomet, kai nutrūkęs dujų tiekimas ant kortos pastatė ne tik visą B.Lubio trąšų verslą, bet ir tūkstančių darbuotojų likimą. Tačiau ar jūs girdėjote, kad signataras B.Lubys būtų kada išsižadėjęs to, ką nuveikė 1990 metų Kovo 11-ąją? Ar bent - suabejojęs?

Telieka apgailestauti, kad jis mūsų dabarties kontekste taip ir liko išimtinė figūra. Tačiau tam, kad galėtum elgtis taip, kaip elgėsi B.Lubys, reikia būti tikram, o ne tariamam ar parodomajam patriotui. Tik toks žmogus gali kalbėti savo tikruoju balsu ir nebijoti, kas apie jį ką pasakys ar pagalvos. Todėl jis ir surasdavo bendrą šneką su visais žmonėmis - ir Lietuvoje, ir už jos ribų. Manau, jis labai gerai suvokė seną kaip pasaulis taisyklę, kad jeigu turėsi tvirtą ir nuoširdžią poziciją, tave gerbs net patys didžiausi priešininkai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"