TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Naujieji prezidentės bendražygiai

2012 12 27 6:02

Turime naują Vyriausybę, bet ar ilgai? Ar naujoji valdančioji koalicija gebės įveikti ideologinius ir kitus tarpusavio nesutarimus? Ar ji atlaikys prezidentės spaudimą, mėginimą iš politinio gyvenimo išstumti Darbo partiją? 

Koalicijos pirmieji žingsniai neturėtų nuteikti optimistiškai. Seimui balsuojant dėl Viktoro Uspaskicho ir dviejų kitų Darbo partijos narių neliečiamybės panaikinimo, socdemai jam pritarė, Darbo partijos, partijos "Tvarka ir teisingumas", Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos balsavo prieš. Akivaizdus skilimas. Būta nesutarimų ir dėl biudžeto, nors pavyko juos pašalinti.

Per 22 metus būta net 16 vyriausybių, tad vidutinė Vyriausybės veiklos trukmė - mažiau negu pusantrų metų. Bet statistika yra apgaulinga. Vyriausybių kaitą dažniausiai lėmė smulkūs vidaus pasistumdymai ir pertvarkymai, o ne principiniai ginčai, kurie keltų grėsmę tolesniam koalicijos darbui.

Reikia prisiminti, kad nuo 1992 metų nė karto nevyko pirmalaikiai Seimo rinkimai. Tai, kad Seimo nariai bijo jų kaip maro, suteikia koalicijoms stabilumo.

Ne tik istorinė patirtis leidžia manyti, kad koalicija gali būti stabili. Socdemai, Darbo partija bei "Tvarka ir teisingumas" ketverius metus bendradarbiavo opozicijoje, taip pat - per rinkimų kampaniją. "Darbiečiai" ir socdemai laikosi panašios ideologijos, vaizduojasi palaikantys darbininkus ir nepasiturinčius žmones, nors lig šiol nuosekliai gindavo nomenklatūros ir verslo interesus.

Nors principinės nuostatos yra panašios, socdemų ir "darbiečių" santykiai nėra geriausi, tarpusavio pasitikėjimo yra palyginti mažai. Kita vertus, koalicijos partneriai neturi nei vienas kito mylėti, nei gerbti. Reikia tik rasti bendrą kalbą ir visoms šalims priimtinus kompromisus svarbiausiais klausimais.

Koalicijai stabilumo suteiks ribotos galimybės rasti kitų, tinkamesnių partnerių. Visos trys pagrindinės koalicijos partijos, ko gero, ir lenkai, apie konservatorius mano tik blogai, o be konservatorių neįmanoma suregzti kitos koalicijos. Darbo partija buvo vienintelė koalicijos partnerė, palaikiusi gana draugiškus ryšius su konservatoriais, šie net darydavo užuominų apie "darbiečių" įtraukimą į Permainų koaliciją. Bet konservatoriams viešai ir griežtai atsiribojus nuo "darbiečių", glaudesnio bendradarbiavimo galimybės išnyko.

Yra naujų, vienkartinių veiksnių, kurie kelia pavojų koalicijos stabilumui. Siekdama palaužti Darbo partiją, prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pasiryžusi suskaldyti ir išardyti koaliciją. Anksčiau reikalavusi, kad Darbo partija nebūtų kviečiama dalyvauti sudarant valdančiąją koaliciją, ji dabar kalba švelniau. Interviu LRT D.Grybauskaitė išreiškė viltį, jog "vyriausybės, kad ir kokios jos būtų, išliktų kuo stabilesnės". Dievagodamasi ji aiškino, kad reikalavimai partijų kandidatams į ministrus "buvo vienodi visiems". Šie aiškinimai neįtikina. Prezidentė pritarė visiems septyniems socdemų kandidatams į ministrus, nors bent trys iš jų kėlė rimtų abejonių. Darbo partija buvo ir liks jos taikiklyje. Bet reikia pabrėžti, kad jokia politinė partija ir jos vadovai nesulaukė tiek daug teisėsaugos institucijų dėmesio, nebuvo tiek įtariama dėl įstatymų pažeidimų, kaip Darbo partija.

Kol kas nė vienas prezidentas nėra rodęs tokio akivaizdaus priešiškumo vienai politinei partijai. Kitų prezidentų intervencijos buvo kuklesnės. 1998 metais prezidentas Valdas Adamkus stojo į atvirą dvikovą su tuomečiu premjeru Gediminu Vagnoriumi ir pralaimėjo, nors G.Vagnorius dėl savų sumetimų netrukus atsistatydino. Bet prezidentas konfrontavo su vienu žmogumi, o ne su konservatorių partija. Su šia ir toliau bendradarbiavo.

Per 2000 metų rinkimus V.Adamkus palaikė į Naujosios politikos koaliciją susitelkusias partijas ir joms, o ne daugiausia balsų surinkusiems socdemams, pasiūlė sudaryti valdančiąją koaliciją. Kai kurie politologai mano, kad šie veiksmai sukūrė precedentą D.Grybauskaitės raginimui sudaryti Vyriausybę be "darbiečių". Bet yra esminis skirtumas. Naujosios politikos partijos laisva valia bendravo, turėjo daugumą Seime, tad lengvai galėjo sudaryti Vyriausybę. Socdemai nenorėjo koalicijos su konservatoriais, D.Grybauskaitė mėgino jiems įpiršti nenorimą jaunikį.

Teoriškai prezidentė gali kaišioti pagalius į koalicijos ratus. Teoriškai koalicija galėtų lengvai apkarpyti prezidentei sparnus ir ją izoliuoti, panašiai kaip 1997 metais konservatoriai pavertė prezidentą Algirdą Brazauską pasyviu įvykių stebėtoju. Bet tai neįvyks, nes didelį vaidmenį veikiausiai atliks kitas veiksnys. Darbo partijos iširimas, jos išstūmimas į paribę socdemams būtų labai naudingas. Socdemams reikia Darbo partijos atstovų Seime palaikymo, o ne pačios Darbo partijos. Kuo daugiau "darbiečių" socdemai privilios į savo frakciją, tuo jiems bus geriau. Socdemai tik džiaugtųsi, jei Darbo partija žlugtų, nes tai sudarytų sąlygas į savo gretas pritraukti "darbiečių" elektoratą, kuris kadaise balsuodavo už A.Brazauską.

Koalicijos likimą lems "darbiečių" gebėjimas išlaikyti tarpusavio solidarumą ir kartu su "tvarkiečiais" bei lenkais parodyti socdemams, kad mėginimai silpninti Darbo partiją privestų prie koalicijos griūties. "Tvarkiečiai", "darbiečiai" ir lenkai sudaro vidinę opoziciją socdemų dominavimui, bet šios opozicijos opozicijoje veiksmingumas yra ribotas. Svarbiais klausimais, pavyzdžiui, dėl biudžeto, socdemai sulauks konservatorių, liberalų ir prezidentės palaikymo, tad galės priimti sprendimus be savo partnerių balsų. "Darbiečiai", "tvarkiečiai" ir lenkai turi tik vieną svertą socdemams paveikti - įtikimai grasinti palikti koaliciją. Kadangi pasitraukimas iš koalicijos reikštų grįžimą į politinę dykumą, grasinimai nutraukti koalicijos sutartį bus neįtikimi ir socdemų nepaveiks. Naujieji prezidentės bendražygiai gali jaustis saugūs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"