TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Naujos ekonomikos politikos gairės

2016 06 16 8:00

Praėjusią savaitę vykęs kasmetinis Briuselio ekonomikos forumas šiais metais pasižymėjo tuo, kad daugiau dėmesio buvo skiriama ateities ekonomikos politikos gairėms nubrėžti. Kokios yra tos naujos ekonominės politikos gairės?

Visi konferencijos pranešėjai – Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi, Europos komisijos viceprezidentas atsakingas už socialinius klausimus ir eurą Valdis Dombrovskis, Europos komisijos komisaras atsakingas už ekonomiką ir mokesčius Pierre Moschovici, Graikijos finansų ministras Euclid Tsakalotos, Europos komisijos viceprezidentas atsakingas už investicijas ir ekonomikos augimą Jyrki Katainen, Europos stabilumo fondo vadovas Klaus Regling, Europos investicijų banko prezidentas Werner Hoyer pabrėžė priimamų ekonominių sprendimų suderinamumo svarbą.

Lietuvai ši problema irgi yra aktuali, nes viena iš nedidelio Lietuvos augimo priežasčių yra tarpusavyje nesuderinti ekonomikos sprendimai. Dažnai aptariamas pavyzdys – kai gamyboje yra įdiegama nauja technologija, kuri leidžia dirbti efektyviau, tačiau trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų, nes aukštųjų mokyklų programos neatitinka amžiaus, kai žinios sparčiai atsinaujina, reikalavimų.

Todėl vienas iš darbo rinkos efektyvumo didinimo pasiūlymų buvo žinių skverbimosi į ekonomiką spartinimas.

Kita svarbi priemonė yra žmogiškųjų ir finansinių išteklių perkėlimas iš mažai našių veiklų į efektyvesnes, didesnę vertę ir didesnį uždarbį siūlančias įmones. Lietuva su šia problema jau buvo susidūrusi, kai atkūrus Nepriklausomybę reikėjo pertvarkyti dideles neefektyvias gamyklas. Todėl tuo metu dirbę specialistai yra sukaupę pakankamai patirties, kaip šį procesą įgyvendinti su mažiausiais socialiniais kaštais. Šia tema yra paskelbta ir daug mokslinių straipsnių.

Svarbiu ekonomikos augimo veiksniu nurodoma ir būtinybė užtikrinti vidinį konkurencingumą, kuris neleistų rinkoje įsigalėti vienai ar kitai bendrovei, diktuojančiai ekonomines sąlygas kitoms. Didelis vaidmuo šiuo atveju tenka konkurenciją reglamentuojantiems teisės aktams ir Konkurencijos tarybos veiklai.

Tačiau vien šio darbo nepakanka – turi sėkmingai dirbti ir finansų rinka, sudarydama sąlygas persiskirstyti ištekliams efektyvesnių gamybų link. Deja, Lietuvos finansų rinka pastaraisias metais palyginus su BVP mažėja, ribodama investicijų persiskirstymą vidaus rinkoje.

Konferencijoje buvo pažymėta, kad nors Europos centrinis bankas vykdo didelę likvidumo rinkoje palaikymo programą, jos įtaka ekonomikos augimo rezultatams nėra didelė. Kaip viena iš priežasčių nurodomas didelis laiko tarpas, reikalingas bankams paskirstyti lėšas dėl jų struktūrinių problemų, sąlygojamų būtinybe sumažinti paskolų portfelį.

Diskusijose buvo bandoma išsiaiškinti, kodėl taip vyksta. Bankinio sektoriaus darbas ir Lietuvoje dažnai nurodomos kaip ekonomikos plėtros stabdys.

Pranešėjai nurodė ir tai, kad palyginus su kitomis šalimis, visas ES paslaugų sektorius gali dirbti efektyviau ir reikia šalinti kliūtis našumo didėjimui šioje srityje. Lietuvos ekonomikos rodikliai irgi liudija, kad yra pakankamai rezervų uždirbti daugiau pinigų būtent paslaugų teikimo srityje.

Dauguma pranešėjų akcentavo būtinybę ekonomines reformas derinti su socialinių problemų sprendimu, tik tokiu atveju galima sulaukti visuomenės palaikymo jas įgyvendinant.

Socialinės problemos buvo vertinamos kiek kitokiu aspektu nei įprasta Lietuvoje – kaip galimybių sudarymas įgyti ar atnaujinti žinias ir geriau apmokamų darbo vietų sukūrimas.

Investicijų skatinimo srityje didelis dėmesys buvo skiriamas įvairių jau vykdomų ES investicinių programų suderinimui, kad jos viena kitą papildytų ir padėtų pasiekti kuo geresnių rezultatų.

Vienas iš nuskambėjusių pasiūlymų buvo geriau koordinuoti naujo ES strateginių investicijų fondo veiklą su ES mokslo programų finansavimo programa „Horizon 2020“, tuo būdu sutrumpinant mokslo atradimų įdiegimo į gamybą laikotarpį.

Išklausius per vieną dieną pranešimus buvo galima susipažinti su visais naujais ekonomikos politikos pasiūlymais. Dalyvių iš Lietuvos, ypač mokslo visuomenės, kaip visada, buvo mažai, nors, žinoma, buvo galimybė stebėti konferenciją internetu. Kaimynai estai ir latviai buvo atstovaujami aukščiausiu lygiu ir aktyviai dalyvavo diskusijose, kuriant naują ES ekonomikos politiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"