TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Naujų partijų derlius

2012 02 20 6:20

Įprasta kalbėti apie lietuvių pesimizmą, polinkį matyti stiklinę pusiau tuščią, o ne pusiau pilną. Ši yda yra svetima Lietuvos politikams, kurie negali atsispirti pergalės vilionėms. Artėjant rinkimams, steigiamos naujos ir atgaivinamos senosios leisgyvės politinės partijos. 

Rinkimuose dalyvaus atkurta Tautininkų sąjunga, kartu su Lietuvos centro partija ir Lietuvos socialdemokratų sąjunga sukūrusi politinį junginį - susivienijimą "Už Lietuvą Lietuvoje". Į didžiąją politiką grįžta Artūras Zuokas kaip politinio judėjimo "Taip" vadovas. 

Baigusi politinį flirtą su Vytautu Šustausku, Kristina Brazauskienė nutarė viena siekti rinkėjų meilės Demokratinės darbo ir vienybės partijos pavidalu. Kišeninę, asmeninę partiją įsteigė Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas. Jo politinis kūdikėlis pavadintas Lietuvos žmonių partija. Į politinį ringą ketina stoti ir "kedininkai", kurdami "Drąsos kelio" partiją. Lietuvoje šiuo metu įregistruotos net 39 politinės partijos, Tautininkų sąjunga taptų 40. Gal sulauksime dar kelių partijų.

Daugeliu atžvilgių ryžtas kurti naujas partijas sunkiai suprantamas. Politikos apžvalgininkai ne kartą pažymėjo, kad sėkminga partija, ypač besikurianti, turi turėti specifinius rinkėjus patraukiančią politinę programą, pastovią organizaciją ir finansavimą bei įtaigų charizmatišką vadovą. Tų savybių neturi nė viena minėtoji partija.

Vienintelė turinti aiškią programą yra Tautininkų sąjunga, iš dalies ir jos koalicijos bendražygiai. Bet jų gana aiškiai išdėstytos nuostatos lieka svetimos rinkėjams. 2008 metais Centro partija ir Socialdemokratų sąjunga kartu sudėjus surinko tik 1,56 proc. balsų. Tais metais tautininkai buvo įsilieję į konservatorių partiją, o per 2004 metų rinkimus jie surinko tik 2482 balsus (0,21 proc.). Taigi, perspektyvos gana niūrios.

Artūras Zuokas kadaise buvo perspektyviausias jaunas politikas Lietuvoje. Ir dabar jam netrūksta nei charizmos, nei vadovo ar vadybininko savybių (Vilniaus šaligatviai šįmet tvarkingai valomi). Pernai jis sukūrė savo politinį judėjimą ir tapo Vilniaus meru. Retas politikas gali didžiuotis tokia sėkme.

Neaišku, kodėl A.Zuokas ketina dalyvauti Seimo rinkimuose. 2004 metais jis buvo išrinktas Seimo nariu pagal sąrašą, bet atsisakė mandato. Vėl išrinktas 2008-aisiais jis atsistatydino po metų. A.Zuokas galbūt nori patikrinti savo populiarumą visoje Lietuvoje ir kurti pagrindus jo prezidentines ambicijas palaikančiai organizacijai. O gal tik ieško palaikymo ir politinės atsvaros Seime savo verslui.

Kol kas "Taip" neturi aiškios politinės programos. Organizacijos irgi nėra, bet A.Zuokas pajėgtų ją sukurti. Tačiau Lietuvai nereikia dar vienos asmeninės partijos, kurios paskirtis - tarnauti siauroms savo kūrėjo ambicijoms.

Sunku suprasti, kodėl K.Brazauskienė ir V.Romanovas nutarė steigti politines partijas. K.Brazauskienės partijos ateitis yra beviltiška. Dėl savo gobšumo, atkaklios kovos dėl buvusio vyro pensijos ji tapo odiozine asmenybe. Sunku įsivaizduoti, kas už ją balsuos. 

Ko gero, V.Romanovas nori sekti Viktoro Uspaskicho pėdsakais, verslininko profesiją papildyti politiko karjera. Tačiau sąlygos ne tokios palankios. Naujos rinkimų finansavimo taisyklės neleis jam savais pinigais finansuoti rinkimų kampanijos. Ir V.Romanovas turi suprasti, kad teisėsaugos institutai neužmerks akių, jei daugelis jo verslų darbininkų neva savo aukomis rems jo partiją. 

Partijos pavadinimas - Lietuvos žmonių partija - ir pastarųjų dienų V.Romanovo kalbos bei interviu leidžia suprasti, kad rimtos programos nebus. Naujoji partijos pirmininkė Joana Šimanauskienė yra pareiškusi, kad "nepaliaujamai tikiu šviesa", bet daug šviesos iš šios partijos nesulauksime. 

Dar yra "kedininkai". Nesuprantu nesibaigiančios pedofilų ir Garliavos epopėjos keliamų aistrų. Sąlygos pykčiu ir pagieža pagrįstam judėjimui yra gana palankios. Ūkio krizė dar neįveikta, bent ta prasme, kad atlyginimai dar nesugrįžo į 2008 metų lygį, pasitikėjimas valdžia ir jos institucijoms itin menkas, migracijos tempai rodo, kad šalyje tvyro netikrumas, be to, yra ir kitų nerimą keliančių poslinkių. Šiomis sąlygomis gabus demagogas galėtų mobilizuoti nepatenkintųjų minias. Galima atsikvėpti. Partijos likimas patikėtas Garliavos parapijos altaristui Jonui Varkalai, kuris paliko kunigystę, kad galėtų būti partijos vedliu. Altaristai nėra tie žmonės, kurie išjudins kitus.

Nors sėkmės tikimybė gana menka, Lietuvoje steigiamos naujos partijos, o marginalios senosios atsisako garbingai pasitraukti iš politikos arenos. Nežinau, kodėl politikos veteranai mano, kad jų idėjos bus patrauklesnės naujiems žmonėms, kai jas taip aiškiai atmetė jų bendramečiai. Naujųjų partijų kūrėjai akivaizdžiai siekia ir gardžiuojasi žiniasklaidos dėmesiu. Tačiau, ko gero, didesnį vaidmenį vaidina viltis, kad pasikartos Artūro Paulausko, Rolando Pakso, V.Uspaskicho ir Arūno Valinsko partijų istorija. Jos per pirmuosius rinkimus pasiekia stulbinamų rezultatų. Ir jei pasisekė A.Valinskui ir jo šoumenams, tada galima klausti, kodėl ne man.

A.Valinsko atvejis tikrai unikalus ir, viliuosi, nepakartojamas. Bet negalima lyginti šių metų naujų ir atgaivinamų partijų su jų pirmtakais. Tarp kitko, šių metų pretendentai nėra deramai atlikę parengiamųjų darbų. Neužtenka tik įtikinti tūkstantį žmonių tapti partijos nariais, surengti suvažiavimą, kuriame dalyvauja kas dešimtas narys, išrinkti pirmininką ir skelbti, kad Lietuvoje bus įvedama tvarka bei socialinis teisingumas, pašalinamos visos ydos, sutramdomi blogdariai ir išnaudotojai. A.Paulauskas, R.Paksas bei V.Uspaskichas vadovavo rimtoms organizacijoms ir turėjo tvirtą finansinę paramą.

Vis dėlto neatmestina galimybė, kad šįmet pasiseks dar vienam išganytojui. Gal tik 2000 m. Lietuvoje tvyro toks nepasitenkinimas, nusivylimas, netikrumas, gal net pyktis. Jei dėl euro krizės ūkio padėtis pablogėtų, Lietuvos isteblišmento ir jo proeuropietiškų nuostatų kritikai gali sulaukti rinkėjų paramos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"