TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ne apvalus, bet svarus jubiliejus

2014 06 19 6:00

Prieš 105 metus vienas žymiausių Lietuvos valstybės patriarchų – Jonas Vileišis – įsteigė laikraštį „Lietuvos žinios“. Jis suprato, kad be visuomenės švietimo, ugdymo, kultūros puoselėjimo bus neįmanoma sukurti nepriklausomos valstybės. 

Tokios pačios pozicijos laikėsi ir šviesaus atminimo koncerno „Achemos grupė“ įkūrėjas dr. Bronislovas Lubys, po sovietų okupacijos „Lietuvos žinioms“ sugrąžinęs dienraščio statusą.

105 metai – lyg ir ne jubiliejus, bet tik nedaugelis Lietuvos bendrovių gali pasigirti tokia ilga veiklos istorija, o iš kolegų, dienraščių, esame patys vyriausi.

Kad sulaukėme tokio garbaus amžiaus, visų pirma reikia dėkoti skaitytojams, nes be jų redakcijos darbas neturėtų prasmės. Dėkoti reikia „Lietuvos žinių“ akcininkams, suvokiantiems, kad jaunai demokratijai būtina nuomonių įvairovė, švietimas ir ugdymas. Kaip vyriausiasis redaktorius ir generalinis direktorius nuoširdžiai dėkoju visiems „Lietuvos žinių“ darbuotojams, kurie šiuo sunkiu spaudai tarpsniu dirba neskaičiuodami savo laiko ir kuria pagarbos vertą produktą.

Itin retas šiandien pasakytų, kad laikraščiai, o ir apskritai žiniasklaida, gyvena aukso amžiuje. Priešingai, daugelis prognozuoja, kad bent Lietuvoje laikraščiai po penkerių metų išnyks kaip dinozaurai, o žurnalistus pakeis socialinių tinklų veikėjai. Atseit tam yra objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Esą sparčiai modernėjančiame pasaulyje informacinė erdvė keliasi į internetą, mobiliuosius įrenginius, o rytoj galbūt užteks nuryti stebuklingą piliulę ir to pakaks, kad žinotum visas pasaulio naujienas. Pakasynų giesmes laikraščiams giedantieji, galbūt ne be pagrindo, teigia, kad didieji leidėjai kelis dešimtmečius bandė manipuliuoti skaitytojų sąmone ir taip mažino pasitikėjimą viešąja erdve, todėl dabar žiūri, kaip skilinėja juos maitinusi gelda. Tiesos tokiuose teiginiuose yra, tačiau manau, kad derėtų kalbėti apie žiniasklaidos transformaciją. Ar po penkerių metų popieriniai laikraščiai išnyks, vis dar galime tik spėlioti. Tačiau neabejoju, kad būtent laikraščių žurnalistų Lietuvoje puoselėjamos vertybės išliks. Tegu nesupyksta šiandienos populiariausių interneto portalų vadovai, bet jų produktai labiau primena pramogines televizijų laidas, o ne žiniasklaidą. Galbūt vartotojų visuomenei tai yra priimtina ir sektina, bet aš nenoriu, kad mano vaikai augtų misdami tik greitais informacijos užkandžiais. Tikiu, kad taip mąstančiųjų yra daugiau, ir J. Vileišio vizija niekur nedingo.

Viena Lietuvos žiniasklaidos bėdų yra ta, kad kito sukurto produkto vagystė tapo norma. Prieš pusmetį skambinau vieno laikraščio redaktorei, prašydamas perspausdinant „Lietuvos žinių“ medžiagas nurodyti bent šaltinį. Sulaukiau nusistebėjimo, kad užsiimu tokiais niekais, nes „šiais laikais visi viską vagia“. Patikinau, kad taip nėra ir neturėtų būti. Šiandien šis laikraštis, cituodamas „Lietuvos žinias“, šaltinį nurodo. To negalėčiau pasakyti apie dalį komercinių televizijų, kuriose dienraščio tekstai skaitomi ištisai nepakeičiant nė žodžio. Nesiliauju kartojęs pirmojo atkurtos Lietuvos finansų ministro Romualdo Sikorskio pastebėjimo, kad geriau gyventi pradėsime tada, kai liausimės vogti. Raginčiau pačius žiniasklaidos priemonių vadovus tai pradėti įgyvendinti.

Taip „vogti“ išmokė ir politikai, mokesčių reformomis kirtę per pakinklius spaudai. Klaidas derėtų taisyti, tačiau partijų lyderiams nepriklausoma žiniasklaida nėra naudinga, o valstybės lyderių, suprantančių nuomonių įvairovės svarbą valstybės raidai, partijose dar neužaugo. Vis dėlto tikiu, kad užaugs. Tikiu, kad laikraščiai Lietuvoje minės ir 200 metų sukaktį. Tą viltį stiprina skaitytojų laiškai ir skambučiai – piliečiams rūpi, skauda ir įdomu, kokiu keliu juda mūsų valstybė.

O vakarykštis pranešimas, kad specialiosios tarnybos klausėsi ir įrašinėjo 17 naujienų agentūros BNS žurnalistų pokalbius, akivaizdžiai rodo, jog valstybė smarkiai serga. Būtų neprotinga ir nusikalstama šį faktą negirdomis nuleisti. Manau, kad masinį žurnalistų pokalbių klausymąsi turėtų įvertinti Lietuvos vadovai. Žinoma, jei jiems žodžio laisvė ir demokratija nėra tik tuščios sąvokos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"