TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ne tik gyvenimas Lietuvoje mus padaro lietuviais

2010 06 15 0:00

Brangiausi tautiečiai ir visi, kam rūpi Lietuva. Nesinori pradėti liūdna gaida, nes žinau, jog visi pavargom nuo nesibaigiančio pesimizmo ir liūdnų žinių liūno, ateinančio iš Lietuvos, tačiau mūsų krašto realijos neleidžia likti abejingiems.

Esame santūri ir išdidi tauta. Mūsų tėvai ir seneliai atlaikė visus įmanomus gyvenimo siunčiamus išbandymus, atkovojo mums Nepriklausomą Lietuvą, kurią visi mylime ir dėl kurios sielojamės, nors esame plačiai išsibarstę po pasaulį.

Tikiuosi, dauguma palaikys ir sutiks, kad tylėti nebeturime teisės, atėjo mūsų eilė kovoti savo "kovą" ir išsaugoti teisę būti lietuviais. Deja, tenka pripažinti, kad ši "kova" vyksta jau su mūsų pačių išrinkta valdžia, kuriai yra patikėta ginti ir saugoti mūsų, Lietuvos piliečių, teises bei tausoti tautos išdidumą.

Tikiu, kad dauguma žino apie Lietuvos Respublikos (LR) Seimo sprendžiamą klausimą dėl naujo Pilietybės įstatymo priėmimo. Nerimstančios diskusijos kelia didžiulį nerimą, skatina apatiškumą ir stiprina nepasitikėjimą ir nusivylimą Lietuvos valdžia bei jos požiūriu į tautą. Šiandien sprendžiamas klausimas - ne kuriems kitos tautybės žmonėms suteikti pilietybę, o atvirai diskutuojama apie tai, iš kurių tautiečių atimti Lietuvos pilietybę arba teisę ją gauti. Nė viena demokratiška visuomenė nepateisina priverstinio tėvynės atsisakymo ir pilietybės atėmimo. Pilietybė yra ne tik kiekvieno žmogiška, natūrali teisė turėti Tėvynę ir jai priklausyti, bet ir vertybė: moralinis ir branginamas emocinis ryšys su tėviške.

Šis ryšys yra be galo svarbus ne tik emigravusiems po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES), bet ir tiems, kurių tėvai ar seneliai buvo lietuviai išeiviai. Antai Lietuvos dalelės, Pasaulio lietuvių bendruomenės nariai, gyvenantys toli už Lietuvos ribų, pastatomi prieš gana žiaurų pasirinkimą - arba būni lietuvis, arba atsisakai užsienio šalies pilietybės. Tai yra neįvykdoma, kadangi žmonės gyvendami svetimame krašte turi asimiliuotis, siekti visaverčio ir oraus gyvenimo. Visiems emigravusiems, ar tai būtų prieš 1990 metus ar po jų, Lietuvos pilietybė reiškia vieną dalyką - Tėvynę. Pilietybė simbolizuoja priklausymą ir ryšį su valstybe, tad jos atėmimas ar netekimas paprasčiausiai yra neteisingas.

Lietuvių palikuonių bei neseniai emigravusių žmonių noras išlaikyti ryšį su Lietuva kelia pasididžiavimą mūsų tauta. Jeigu iš visų išvykusiųjų bus atimta teisė būti ar tapti lietuviu, tai ne tik pablogins Lietuvos ekonominę padėtį, bet parodys pasauliui mūsų nepasiruošimą tapti visaverte tarptautinės bendruomenės nare ir svarbiausia - pavers kiekvieną lietuvį įkaitu savo paties krašte ir už jo ribų.

Didžiausias Lietuvos, kaip ir kiekvienos demokratiškos bei žmogaus teises gerbiančios tautos, turtas yra jos žmonės. LR Seimas, kuris turėtų būti mūsų tautos balsas, atrodo užsimerkė ir nebenori matyti realaus pasaulio, kuriame egzistuoja Lietuva ir gyvena jos žmonės. Niekam nėra naujiena, kad Lietuva vis sparčiau netenka žmonių, o turbūt svarbiausia - jaunimo, kuris ateityje paveldės užduotį kurti Lietuvos ateitį. Emigracija yra natūralus procesas, kuris, deja, Lietuvoje paverčiamas tam tikru "baubu", bandant stabdyti žmonių išvykimą drastiškomis priemonėmis, nesusimąstant apie ateitį.

ES, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, narystė NATO mūsų mažai tautai užtikrino ilgai trokštamas demokratines laisves ir teises. Galime laisvai keliauti, dirbti, gyventi, mylėti ir kurti šeimas ne tik Lietuvoje. Visas pasaulis mums pagaliau tapo namais. Mes esame pasaulio ir svarbiausia Lietuvos piliečiai. Tačiau realijos ir laikai keičiasi, bet Lietuva, atrodo, bijo žengti žingsnį į ateitį ir pripažinti, kad ne tik gyvenimas Lietuvoje mus padaro lietuviais. Lietuviai yra tie, kurie save tokiais laiko, kuriems rūpi Lietuvos ateitis ir jos žmonės. Svarbiausia žmogaus sąsaja su valstybe ir didžiausia garbė yra pilietybė. Tai nematomas ir be galo brangus siūlelis, kuris sujungia po visą pasaulį išsibarsčiusius žmones su valstybe, kurią jie laiko savo ir savo protėvių namais. Pilietybės atėmimas yra žiaurus bei demokratiškos pasaulio bendruomenės nepripažįstamas ir netoleruojamas veiksmas. Atėmus iš žmogaus pilietybę - sunaikinamas ne tik moralinis bei emocinis ryšys su šalimi, bet ir atimama viena svarbiausių teisių - turėti Tėvynę.

Tautos stiprybė pasireiškia per vienybę. Negalime leisti, kad praeities fobijos bei baimės atimtų iš mūsų ateitį. Dvigubos pilietybės turėjimas ne tik atveria Lietuvos sienas pasauliui, bet ir sutelkia bei suvienija mus kaip tautą, leidžia kiekvienam gyventi visavertį gyvenimą, priklausant naujai Globaliai Lietuvai, kurioje žmogus yra pati didžiausia vertybė.

LR prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime pareiškė: "Jei siekiame permainų valstybėje, turime atsigręžti į žmogų. Žmogus turi tapti pirmu prioritetu." Manau, galiu drąsiai pasakyti, kad visi esame dėkingi už tokius žodžius ir sutinkame, kad žmogaus vertinimas bei pagarbus elgesys tarp žmogaus ir valdžios yra vertas pasididžiavimo šalies pagrindas.

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) pasisako už dvigubos pilietybės įstatymo priėmimą. PLJS vienija daugiau nei 200 tūkst. lietuvių jaunimo, gyvenančio už Lietuvos ribų ir jungia per 20 lietuvių jaunimo sąjungų, įsikūrusių skirtingose pasaulio valstybėse.

 

Kęstas PIKŪNAS, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"