TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ne tik mums be Lenkijos blogai, bet ir jai be mūsų

2014 07 25 6:00

Lenkų žiniasklaidoje pastaruoju metu vėl linčiuojama Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dabar antraštės mirga jos posakio ištrauka „lenkams nepasiduosime". Pasipylė lenkų apžvalgininkų bei ekspertų kaltinimai ir net „geranoriški“ pagrasinimai, kad Lietuva, pykdamasi su Lenkija, silpnina savo saugumą. 

Turbūt niekas neabejoja, kad susipykę kaimynai yra tikrai lengvesnis grobis agresoriui, o Lietuvoje turbūt visi - nuo lenkų mažumos iki tautininkų - supranta, kad jei santykiai su Lenkija būtų geri, visiems būtų geriau. Nesiimsiu analizuoti Lietuvos padėties, kuri komplikavosi. Norėčiau pristatyti kai kurių lenkų strategų piešiamą vaizdą, rodantį, kad ir Lenkija pralaimi gal ir mažiau nei Lietuva, bet vis tiek pralaimi, nes irgi neturi tokių tikrų partnerių, kokių norėtų. Tai reiškia, kad Lietuva turi manevro laisvę ir dėl „gerų santykių su Lenkija“ neprivalo išduoti savo nacionalinių interesų ir pasiduoti Lenkijos spaudimui jai kišantis į mūsų vidaus reikalus.

Štai vieno lenkų eksperto straipsnyje, pavadintame „Lietuva privalo grįžti iš Baltoskandijos į Rytų Europą", gana nepagarbiai atsiliepiama apie mūsų šalies pasirinktą užsienio politikos kryptį, o pati Lenkija yra apibrėžiama kaip vienintelis atsvaros taškas regione, tiek kalbant apie ašį Šiaurė-Pietūs, tiek apie ašį Rytai-Vakarai. Pasikartosiu, Lenkijos vaidmens niekas nekvestionuoja, bet.... Ar Lenkija pajėgi ir ar tikrai yra tas lyderis, kuriuo pasiryžusios sekti kitos regiono valstybės? Ar Lenkija geba konsoliduoti regiono valstybes kylančios grėsmės iš Rytų akivaizdoje? Atėjus į valdžią Piliečių platformai ir Radoslawui Sikorskiui tapus užsienio reikalų ministru, Lenkija visaip bando save priskirti prie didžiųjų Europos valstybių.

Čia galima prisiminti ir bandymą vesti „pragmatišką“ politiką su Rusija, taip pat bandymą sukurti trikampį Paryžius-Berlynas-Varšuva, kuris lyderiautų Europos Sąjungos (ES) reikaluose, ir R. Sikorskio kritiką britų premjerui Davidui Cameronui dėl referendumo, per kurį britai balsuotų dėl tolesnės narystės ES, ir neatsargų leptelėjimą, kad tokiu atveju Lenkija mielai užimtų Didžiosios Britanijos vietą.

Galiausiai galima prisiminti energingą R. Sikorskio užsiangažavimą pradiniu Ukrainos krizės etapu. Deja, kaip matyti, išlaikyti praktinę įtaką sprendžiant Ukrainos krizę Lenkijai nėra taip lengva. Realpolitik egzistuoja ir didžiosios valstybės bando nušalinti Lenkiją, o Ukrainos reikalai sprendžiami Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos ketverto. Kaip rašo portalas gazeta.pl, sprendžiant Ukrainos reikalus Lenkija yra pastatyta į šoną Ukrainos reikaluose. Tai pastebintis „The Economist“ klausia: „Kur yra Radekas?" Žinoma, Lenkijos valdantieji tai neigia, jie sako, kad pati Lenkija, nenorėdama apsunkinti derybų, iš dalies nusišalina. Tuo metu opozicija ir ekspertai, turėdami galvoje Lenkijos geografinę padėtį ir ekonominius interesus, jos deklaruojamą vieną užsienio politikos krypčių, teigia, kad tai yra didžiųjų valstybių bandymas spręsti reikalus apeinant Lenkiją.

Kad Lenkija yra susipykusi su Lietuva, visiems akivaizdu, o tai labai trukdo spręsti regiono saugumo klausimus su Latvija ir Estija. Pietiniame sparne Lenkija taip pat neturi daug ištikimų sąjungininkų. Vengrijos pritarimas „Pietų srautui“, Čekijos nepritarimas didesnėms sankcijoms Rusijai, Slovakijos laikysena rodo, kad Višegrado grupė yra gana dezintegruota. Ar Lenkija, negebėdama konsoliduoti visų mūsų regiono valstybių, bus pripažįstama Senosios Europos lyderių? Matyt, ne, nes tai priklauso nuo jos pozicijų ir lyderystės Vidurio ir Rytų Europoje.

Kai kurie Lenkijos ir Lietuvos apžvalgininkai kritikuoja mūsų šalį už tai, kad ji pasuko užsienio politiką Skandinavijos link. Lenkija, apžaisdama šią situaciją ir tarsi parodydama Lietuvai „jos vietą“, kartu su Švedija pristatė Rytų partnerystę. Apskritai galima bandyti teigti, kad matomas Lenkijos ir Švedijos santykių suintensyvėjimas. Didelis vaidmuo buvo skiriamas pernai Gdanske vykusiame Višegrado grupės, Šiaurės Tarybos ir NB8 valstybių atstovų susitikime. R. Sikorskis buvo vienas lyderių ir renginio šeimininkas. Manyta, kad užsimezga naujas Lenkijos ir Švedijos politinis blokas. Lenkija - aktyvi Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendintoja ir formuotoja. Tačiau būtent į NB8 Lenkijos nenorima priimti dėl jos dydžio, kuris labai iškreiptų šios grupės pusiausvyrą. Tai reiškia, kad šis Lenkijos ir Švedijos blokas bent jau kol kas neturi potencialo.

Šiuo metu, kai Lenkija yra labai susirūpinusi savo saugumu, patys lenkai supranta, kad sąjunga su Švedija jiems nesuteikia didelių garantijų nei politiniu, nei kariniu požiūriu. Tas pats apžvalgininkas, kuris anksčiau dėjo dideles viltis į lyg ir beužsimezgantį Lenkijos ir Švedijos bloką bei kritikavo Lietuvą, viename pastarųjų savo straipsnių pripažįsta, kad Ukrainos įvykių kontekste visos Lenkijos gynybos strategijos žlugo, o Švediją pavadino Europos vidutinioke, nors ir turinčia naujausių technologijų. Anot jo, Lenkija turi visų pirma pasikliauti savimi.

Kas iš to Lietuvai? Tiesiog turime suprasti, kad Lenkija nėra jau tokia reikšminga, kaip kartais Lietuvoje įsivaizduojama, o Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu nėra jau tokia toliaregiška (galima remtis Lenko kortos pavyzdžiu). Lenkija turėtų suprasti ir pasimokyti iš istorijos, kad silpnindama Lietuvą ji kenkia ir sau. Istorija liudija, kad „klupdydama“ Lietuvą Lenkija gali įgyti daugiau teisių čia, tačiau naudojimasis jomis tampa neilgalaikis, nes po Lietuvos krinta ir Lenkija (XVIII amžius) arba įvyksta priešingai (1939-1940 metai).

Kai kurie Lenkijos politikai ir ekspertai tai supranta. Birželio pradžioje Mykolo Romerio universitete vykusioje konferencijoje dalyvavęs svečias iš Lenkijos pažymėjo, kad Lenkija tinkamai neįvertina Lietuvos reikšmės jos saugumui. Lietuva, siekdama užsitikrinti savo saugumą, turi ieškoti konstruktyvaus bendradarbiavimo su Lenkija, bet nepaminti savo interesų ir nepasiduoti Lenkijos spaudimui. Prezidentė D. Grybauskaitė teisingai pasakė, kad „draugystė nebus perkama iš niekeno už nieką“. Nors Lenkija - didelė valstybė, ji gana vieniša regione. Ne tik mums blogai be Lenkijos, bet ir Lenkijai blogai be mūsų!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"