Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Ne tos barikados

 
2017 01 17 6:07

Vilniuje prieš Vyriausybės rūmus įrengtos miestą darkančios užtvaros. Matyt, dėl didesnio saugumo, bet menant 1991-ųjų sausio dienų įvykius tai verčia liūdnai šypsotis – taip neapsisaugosi. Matyt, dalyvavusiųjų tada ginant Lietuvos Nepriklausomybę nėra valdžioje, o juk ne tiek daug laiko praėjo. 

Galima galvoti viskas keičiasi – ateina nauja karta. Ir buvo norinčiųjų, kad taip būtų. Sakyta, kad jaunimo palaikymas – tai bėgimas nuo sovietinės praeities. Bet buvę sovietiniai lyderiai tebėra aukščiausioje valdžioje – prezidentūroje, Vyriausybėje, Seime, tik vietoje menančiųjų kovas dėl Nepriklausomybės juos supa nieko apie tuos laikus nežinantis jaunimas. Tad dabar galima net neraustant dėti gėles prie žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kapų.

Tikrai reikėtų ištirti, kas turėjo sudaryti promaskvietišką Vyriausybę, jei 1991 metų sausį būtų pavykę užgniaužti Lietuvos Nepriklausomybę. Vargu ar tai buvo vien Burokevičius ir keli jo draugai. Žinant sovietinę istoriją, aišku, kad tikrieji valdžios perėmėjai buvo Maskvos paruošti, bet tūnojo šešėlyje. Tada nesunku paaiškinti lemiamomis dienomis staiga išvykusiųjų atostogauti ar šiaip nežinojusiųjų, kas vyko, elgesį. Būtų aiškesni ir jų karjeros, vedusios aukštyn, rėmėjai.

Jei Rusijoje bandoma įtakoti politinį gyvenimą JAV ar Vokietijoje, tai prie sienos esančioje Lietuvoje juo labiau. Anksčiau tam buvo besipriešinančių, bet palaipsniui daug kas iš tų Lietuvos Nepriklausomybės lyderių kažkaip labai nelauktai išėjo į geresnį pasaulį, kiti buvo persekiojami ir šmeižiami, todėl išvažiavo. Metodas buvo naudojamas paprastas – su visais esamais ir potencialiais lyderiais kaip nors susidoroti, taip atveriant kelią į valdžią vidutinybėms. Toks savotiškas intelekto išvalymas, koks buvo ir trėmimų į Sibirą metu. Tai stabdytų bet kurios valstybės žengimą į priekį.

Aišku, viso to nebūtų buvę arba bent ne tokiu mastu, jei visos politinės partijos nebūtų paskendusios smulkiose intrigose ir netgi džiūgavusios, kad galimiems konkurentams nesiseka. Ir jų niekas nekritikuoja, nyksta sveika visuomenės opozicija. Dabar padėtis tokia, kad Nepriklausomos valstybės išsaugojimas vėl tapo svarbiu ir sunkiu darbu. Ir nors problemų susikaupė daug bei sudėtingų, suprantančiųjų ir gebančiųjų spręsti valstybės lygio reikalus liko mažai.

Ypač sumenko ir susmulkėjo akademinė visuomenė ir spauda. Todėl tapo lengva kvailinti ir manipuliuoti. Kas prisimena 1991 metų sausio įvykius, puikiai žino, jog tada svarbiausia buvo nepasiduoti provokacijoms, elgtis oriai. Dabar sukiršinti labai paprasta – parašei į Facebooką nesąmonę, ir būrys kartotojų ją išpučia iki visos Lietuvos problemos dydžio. Liūdniausia, kad tie naivūs ir ne tokie naivūs kartotojai yra pasamdyti savų, ne kažkokie užsienio neprieteliai. Gal jau verta paskelbti kas jiems moka pinigus.

Bet šiandien, atrodo, pagrindinis saugumo struktūrų uždavinys – gaudyti išgėrusius vairuotojus.

Ketinanti tapti Europos technologijų centru Lietuva neturėjo ir iki šiol neturi apsaugotos viešo elektroninio pašto sistemos. Kai išgirsti, kad prie karinių krovinių perkrovimo vietos įrengtos kameros transliuojančios vaizdus Rusijos spec. tarnyboms, norisi paklausti, ką veikia krašto apsaugos kibernetinio saugumo centras ir karinė žvalgyba. Prie svarbių technologinių ir finansinių centrų įsteigtų mobilių telefonų remonto įmonių ir parduotuvėlių tinklas verčia pažiūrėti į viską atidžiau.

Šiuolaikiniame komunikacijų amžiuje, kai dauguma informacijos lengvai prieinama, Lietuvos valstybės apdovanojimas įteiktas žmogui, kuris, kaip teigiama, atstovauja Rusijos spec. tarnybas. Juk patikrinti visai nesudėtinga. ES valstybės dabar pradėjo glaudžiai bendradarbiauti saugumo srityje, yra sukurtos dalijimosi duomenimis sistemos, vyksta specialūs mokymai ir NATO sąjungininkai padeda.

Kodėl vietoje modernių valstybės saugumo užtikrinimo metodų statomi archaiški stulpai? Kodėl bandoma grįžti atgal? Tai niekam Lietuvoje nenaudinga. Ar čia gali ką nors pagelbėti būrys jaunų žmonių be jokios darbo patirties, einantis iš vienos aukštos įstaigos į kitą, kad susikurtų gražų gyvenimo aprašymą, kuris pravers vėliau siekiant užsienyje karjeros? Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje šalys svarsto, kokia turi būti jų valstybė, o ar dažnai svarstome, kokia turi būti nauja Lietuva, nauja Europos Sąjunga?

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"