TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ne už Ukrainą, už „visa tai, kas gera“

2015 01 09 6:00

Nestebina, kad šią savaitę Europos didieji vėl prabilo, koks visuotinis blogis yra sankcijos Rusijai. Stebina tik kokia forma tai išsakyta. Bandoma sudaryti įspūdį, kad dabartinės sankcijos yra laikina blogybė, kurią derėtų nedelsiant pašalinti, kai tik Ukrainoje taika bus, arba dar geriau – esmė net ne agresija prieš Ukrainą, o „tam tikrų jėgų“ noras „parklupdyti“ Rusiją.

Ne, brangieji. Jei pas mus dar yra naivuolių, tikinčių dieviškuoju menu niveliuoti esmę pabrėžiant kontekstines smulkmenas, gal jau laikas prisiminti, kad agresija pradėta ne pernai.

Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis šią savaitę teigė, kad Vakarai turėtų pasisaugoti Rusijos nusilpimo, prie kurio veda dabar taikomos sankcijos. "Tie, kurie nori dar labiau destabilizuoti Rusiją ekonomiškai ir politiškai, siekia savų interesų. Europoje ir JAV esama jėgų, kurios nori galutinai paguldyti varžovę – supervalstybę - ant menčių“, - sakė Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministerijos vadovas.

Čia pat galima pridėti ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande‘o žodžius: „Manau, kad sankcijos turi būti sustabdytos dabar. Jos turi būti atšauktos, jeigu bus pažanga. ... Ponas Putinas nenori aneksuoti Rytų Ukrainos. Jis man tai sakė. Mes norime, kad jis neremtų separatistų.“

Pirmiausia derėtų atkreipti dėmesį į Prancūzijos prezidento žodžius. Susidaro įspūdis, kad Prancūzija taip nori galų gale prastumti mistralius, kad yra pasirengusi skubiai stabdyti sankcijas, kai tik „bus pažanga“. Kai ES vadovai kalba apie „pažangą“, jau gerus porą mėnesių atrodo, kad jie turi omenyje karo veiksmų Rytų Ukrainoje sustabdymą bet kokia kaina. Galima sakyti, net nebeužsimenama apie okupuotų teritorijų grąžinimą. Taip pat sunkiai suprantamas reikalavimas „neberemti separatistų“. Jokių separatistų nebuvo nei Donbase, nei Kryme, kol ten neatvyko rusų kareiviai. O jei Rusija išties nustos siųsti kareivius į Donbasą? Tada visi bus patenkinti, nes „bus taika“? O kaipgi Krymas?

O dabar galima pereiti ir prie S. Gabrielio minties, kuri dar labiau atspindi „pragmatišką“ eurovokišką požiūrį į tai, kodėl šiuo metu Rusijai taikomos sankcijos. Anot ministro, vos ne vien dėl to, kad „yra jėgų“, kurios daugiau apie nieką nesvajoja, kaip tik parklupdyti Rusiją. Toks pasakymas labai dera prie ne vienus metus Vladimiro Putino kartojamo tvirtinimo „neleisiu parklupdyti Rusijos“. Apie Ukrainą net nebeužsimenama.

Visai tikėtina ir suprantama, kad yra pasaulyje, o ypač tarp kelis šimtus metų Rusijos jungą vis patiriančių jos kaimynų, žmonių, kurie tikrai norėtų matyti parklupdytą Rusiją. Į kraują įaugusi nuoskauda yra sunkiai pamirštama. Tačiau tai – emocinis lygmuo, ne politinis ar diplomatinis.

Sankcijos Rusijai buvo įvestos po agresijos prieš Ukrainą. Tačiau neteisinga sakyti, kad būtent dėl to. Rusai turi labai ironišką posakį „za vsio chorošeje“ (už visa tai, kas gera). Iki agresijos prieš Ukrainą buvo karas Gruzijoje, kurios žemėje iki šiol ramiausiai jaučiasi rusų kareiviai. Būta nesuskaičiuojamų neoficialių Rusijos sankcijų, taikomų kaimynų šalims, taip pat ir Lietuvai. Dar anksčiau buvo genocidui prilygstantis siautėjimas Čečėnijoje.

Jei kas pamiršo, prisiminkime, kad Rusija dalyvavo ir iki šiol dalyvauja visuose „užšaldytuose“ konfliktuose posovietinėje erdvėje. Ne šiaip sau dalyvauja, ne kaip bešališka stebėtoja. Jos tankai ir dosnios pašalpos iki šiol yra tas pagrindas, ant kurio laikosi mafijos šeimas labiausiai primenantys režimai Padniestrėje, Abchazijoje, Pietų Osetijoje. Rusiškas ginklas saugo Kalnų Karabacho „respubliką“.

Todėl dabartinės sankcijos iš tiesų nėra skirtos Ukrainos „konfliktui sureguliuoti“. Rusija tokių konfliktų „prireguliavo“ jau ne vieną. Tai yra atsitokėjimas nuo keliolika metų trunkančio sapno. Galiausiai atėjo metas, kai Rusijos agresija įvykdyta taip arti civilizuoto pasaulio sienų, kad trūko net apie pragmatišką partnerystę vis svajojančių europiečių kantrybė.

Dėl tos pačios priežasties šios sankcijos neturėtų būti panaikintos, vos tik V. Putinas nustos „remti separatistus“. Apie tai būtų galima pradėti svarstyti tik tada, kai Ukrainos teritorijoje nebeliks nė vieno rusų kareivio, "opolčenco", "dobrovolco" ar kitaip besivadinančio okupanto. O pageidautina, kad tada, kai jų neliks ir Gruzijoje bei Moldovoje, ir tada, kai ekonominiai santykiai su civilizuotu pasauliu taps iš tiesų ekonominiais santykiais, o ne Kremliaus užsienio politikos priedėliu.

Šiuo metu sankcijos įvestos todėl, kad agresorius peržengė bet kokias įsivaizduotas ir net neįsivaizduotas ribas. Nubrėžta linija, kurios nevalia peržengti. Tačiau jos nevalia nutrinti, vos pasiekus nuolaidą, tokią kaip, pavyzdžiui, okupacinių pajėgų sustabdymas Donbase. Taip padarius būtų sukurtas (galima sakyti, jau yra) precedentas, rodantis ne tik Maskvai, bet ir bet kuriam (neišbraukime nė vienos pasaulio valstybės) agresoriui, kad leistina viskas, bet tik iki tam tikros ribos. Vykdai kaimynų šalies okupaciją – pasistenk pernelyg nepriartėti prie Europos Sąjungos sienų. Tokia yra logika.

Ir nereikia verkti dėl „parklupdymo“. Šiaurės Korėja kenčia sankcijas jau daugiau nei pusę šimtmečio, tačiau tai netrukdo jos karaliukui mėgautis „Hennessy“ konjaku. Gana tikėtina, kad V. Putinas šiuo metu yra turtingiausias pasaulio žmogus, ir dabartinės sankcijos jo kišenės taip pat nepalies. Jos tėra simbolinis pamokymas, kad anksčiau ar vėliau tenka atsakyti už „visa tai, kas gera“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"