TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ne visa šventa, kas dvasia dangstoma

2015 03 28 6:00

Neseniai Lietuvos pašonėje vyko renginys, kuriam viešojoje erdvėje nesuteikta didelės reikšmės. Kovo 14-15 dienomis Kaliningrade surengtas Pasaulio rusų liaudies soboro pirmasis regioninis forumas. Jo centrinė ašis buvo Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas. 

Šįkart ten vietoj miros ir smilkalų kvapo skleista panieka Vakarų civilizacijai, pradedant prūsų žemės istorija ir vokiečių kultūros palikimu, baigiant dabarties demokratijos vertybėms. Taip Kirilas aukštino rusų kultūrą.

Pasiskaičius forumo pranešimų citatų, išplatintų Kaliningrado naujienų portaluose, užgula pauzė bandant suvokti informacinio karo mastą, jei dvasingumo sėklą taip viešai galima maišyti su pelais ir juos berti į šiuolaikinės visuomenės protus. Tačiau žinant situacijos rimtumą, kai Bažnyčia priversta pataikauti valdžios politikai ir tapti instrumentu, naudojamu „išskirtinei nacijai ginti“, nustoji stebėtis greitai sukonstruotos institucijos, Rusų liaudies soboro, tikslais ir renginio vieta.

„Pagelbėti visai Rusijai ir kitoms tautoms - štai kokia Kaliningrado regiono, esančio prie civilizacijos ribos, misija. Būti ne šiaip gynybine linija, ne šiaip užtveriančiu Rusijos skydu, nors ir tai svarbu, bet ir kūrybine laboratorija, ir materialiųjų kultūrų sinteze, ir traukiančiu dvasinio gyvenimo švyturiu“, - cituoja pagrindinį forumo pranešėją žurnalistai, kaip pagrindinę mintį išskirdami raginimą nepasiduoti Vakarų įtakai ir nepamiršti, kad kultūros pamatas yra ne vokiški akmenys, o žmonės ir vertybės, kuriomis jie remiasi. Tokiais pakiliais žodžiais patriarchas skatino tautiečius „kurti rusišką architektūrinį-kultūrinį landšaftą, išreiškiantį tradicines vertybes“.

Kiti oratoriai dvasingumu dangstėsi dar mažiau. Kai Maskva skelbė totalinį pasirengimą karinėms pratyboms Šiaurės Vakarų apygardoje, tuo pačiu metu vykdyta propagandinė užduotis į draugiškų kaimynams tarp Lietuvos ir Lenkijos gyvenančių žmonių aplinką paskleisti dvasios ganytojų pamokslą, skatinantį, pagal analogiją su politiniu „Arabų pavasariu“, Kaliningrado sritį paversti „Europos pavasario" vieta. Tokią leksiką vartojo Rusijos stačiatikių cerkvės ir pasauliečių ryšininkas šventikas Vsevolodas Čaplinas, pasitelkdamas daugiau kaip prieš 100 metų leisto bolševikinio laikraščio „Iskra“ revoliucinę idėją ir ragindamas sklaidyti socialinį pesimizmą, kuris Kaliningrado srityje esą stipresnis nei kitur.

Ne visai į patriotinę temą taikė (o gal ir neketino?) Kaliningrado meras Aleksandras Jarošukas, regintis skurdžia socialine sankloda sulipdytą srities gyventojų buitį, kuri akivaizdžiai paneigia aukštos rusiškos kultūros sklaidos galimybę ant „vokiškų akmenų“. “Mes pripratome viską gauti be darbo, todėl kai važiuoji per miestus ir kaimus, matai, kad daugelis gyvena palinkusiuose namuose, apleisti laukai ir daržai. Mes laukiame, kad kas nors ateis ir nudažys mums tvorą, padarys remontą ir apsitvarkys. Laikas suprasti, kad norėdami gauti turime išmokti duoti“, - apie tapatybės tebeieškančiųjų ir šiuo metu dar daugiau suvaržymų patiriančiųjų kraštą atviravo miesto vadovas.

Kaip to rusų dvasinio renesanso pasiekti, jei iš nevilties pečiais gūžčioja net vietinės sostinės galva? Nugriauti Karaliaučiaus katedrą ir pastatyti dar vieną cerkvę? Sutrypti Immanuelio Kanto ir kitas iškilių vokiečių bei lietuvių kapavietes? Su žeme sulyginti dar išlikusius ir miestų branduolius sudarančius kvartalus? Nesugebėjimą ūkininkauti diegti Europoje ar sienomis užsitverti nuo jos aklinai?

Nuo atsakymų paieškų puikiai gelbsti straipsnių komentatorių supratingumas, kad dvasininkai tik kiršina žmones - aukštindami stačiatikių religinę kultūrą užgauna kitų tautybių ir tikėjimų srities gyventojus, kurių čia ne tiek ir mažai. O sąvoka „tradicinė rusų architektūra“ ne vienam kelia iš lentų sukaltos tupyklos už tvarto asociaciją, nes ta kultūra, kuria prieš pasaulį galima pasipuikuoti Sankt Peterburge ar Maskvoje, taip pat atėjusi iš Vakarų - sukurta vokiečių, prancūzų, olandų architektų.

„Lygiuotis reikia į tuos, kurie gyvena geriau. Jeigu dairysimės į Rusijos gilumą, nusivylimo bus dar daugiau“. „Atleiskite už nedvasingumą, nusidėjau. Štai nuėjau į turgų, triskart eiles apvaikščiojau ir nesugebėjau „atmesti esamos informacinės tendencijos, stumiančios į nusivylimą“. "Įveikti „socialinį pesimizmą“ pensijos neužteko. Susimąsčiau apie amžinybę. Bijau, kad „europinio pavasario“ neatlaikysiu“, - guodžiasi kita internautė. Tokia sveika ironija spinduliuoja viltį, kad iš Maskvos atvykusiems dvasininkams nuteikti mūsų kaimynų prieš kitas tautas nepavyks. Bet taip galėtų nutikti, jeigu jie atsidurtų „prie civilizacijos ribos“, virš galvų skraidant bombonešiams ir naikintuvams bei „Iskander“ raketoms, apie kurių perkėlimą iš Pietų apygardos į Kaliningrado sritį pranešta prieš kurį laiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"