TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nebent šernai mus išgelbės!

2014 02 23 6:00

„Tenusiaubs maras abu jūsų namus!” (A plague on both your houses) – ši bene populiariausia Williamo Shakespeare'o frazė iš tragedijos „Romeo ir Džuljeta“ - iškart šovė į galvą, išgirdus, jog kiaulių maras, iki šiol kėlęs grėsmę tik kukliai Europos Sąjungos (ES) rytiniame pašalėlyje besiglaustančiai Lietuvai, jau peržengė ir didžiosios Lenkijos sienas.

Afrikiniu maru apsikrėtę Lenkijos šernai – išbandymas ne tik Lietuvai ir Lenkijai, bet ir ES vadovams. Iki šiol jie girdėti nenorėjo Lietuvos prašymų finansuoti tvoros Baltarusijos-Lietuvos pasienyje statybą. Bet nei patarė, nei pasiūlė kitos apsaugos, tik skeptiškai kraipė galvas.

O kol lietuviai, nesulaukdami paramos iš motušės Sąjungos, raudojo ties skerdžiamomis kiaulėmis ir šaudomais šernais, šernai patys nutarė padėti lietuviams ir pradėjo kolonizuoti Lenkijos miškus. Gal nors jungtinį lenkų-lietuvių aimanų chorą išgirs ES biurokratai?

Stebint, kaip Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai, gelbėdami savo mėsos pramonę, draugiškai sutartinai, nesidalydami istorijos ir Vilniaus, beldžiasi į ES finansininkų protą bei bankų seifus, sužibo viltis: o gal maro grėsmė padės abiejų šalių radikalams atsipeikėti, atrišti nesąžiningų politikų, suktų istorikų sumazgytus istorijos mazgus, ir jie nebepainios avelių su ožiais, Dievo dovanos su velnio kiaušiniene?

Kol kas demokratiškiausiai šioje tragikomiškoje situacijoje elgiasi šernai ir... Rusijos valdžia. Pirmieji – nežiūri sienų, nepaiso politinių skirtumų ir nesutarimų, o nešioja užkratą tiek po diktatoriaus valdomą Baltarusiją, tiek prieš Briuselį tūpčiojančioje Lietuvoje, tiek ir savo interesų nepamirštančioje Lenkijoje. O Rusijos valdžia ėmė ir uždraudė kiaulienos importą ne tik iš Lietuvos, kaip to, matyt, tikėjosi Briuselis, bet ir iš visos ES.

Vaje, kaip pasipiktino Briuselio valdžia! Kokia neteisybė: juk kiauliena gali būti užkrėsta tik Lietuvoj, o nenuspėjamoji Rusija nebeįsileidžia kiaulienos iš visų ES šalių! Toks sprendimas, pasirodo, kerta per biudžetą nebe vien Lietuvai, bet ir kitoms stambioms kiaulienos į Rusiją eksportuotojoms, pirmiausia – Belgijai, Danijai ir, žinoma, Lenkijai.

Tuo tarpu nuolatinis Rusijos atstovas ES Vladimiras Čižovas pakankamai motyvuotai ir suprantamai paaiškino Rusijos valdžios sprendimą. Jis priminė, jog kai 2007 metais pavieniuose Rusijos regionuose buvo nustatytas afrikinis kiaulių maras, ES tuoj uždraudė bet kokios kiaulienos produkcijos importą iš visų Rusijos regionų, ir šis draudimas galioja iki šiol. Be to, V.Čižovo nuomone, priemonės, kurių ėmėsi Lietuva, esančios nepakankamos, o ligos apimtuose šalies rajonuose nesą jokios kontrolės.

Kad ir kaip nemaloniai tai skamba lietuvio ausiai, bet esama panašumo į tiesą, nes ir Lietuvos pareigūnai pripažįsta, jog vieni patys, be ES pagalbos, nepajėgia kontroliuoti maro plitimo. O egoistiška ES reakcija į Rusijos sprendimą, siekiant, kad Rusija ribotų kiaulienos importą tik iš Lietuvos, verčia lietuvius susimąstyti: o kas mes, Lietuva, esame Europos Sąjungai? Ar lygiomis teisėmis su kitomis ES valstybėmis besinaudojanti sesė, ar kažkoks prielipas, kuris, kai tai patogu Briuseliui, yra verčiamas šokti pagal ES įstatymus, o, kai nebepatogu, paliekamas savarankiškai kapstytis iš sunkumų?

Prisiminkime mūsų sunkias derybas su Rusijos tiekėjais dėl naftos ir dujų kainų, vargus dėl Rusijos vykdomų pieno ar mėsos produktų blokadų, pervežimų stabdymus pasienyje, nekalbant jau apie mažesnes nei ES senbuvių išmokas žemdirbiams, ir darosi aišku: bukai nuolankus kiekvieno Briuselio nurodymo vykdymas „neuždirba“ Lietuvai jokių pliusų, juolab – pagarbos ES biurokratų akyse.

Bet jei kas mano, kad dėl visų Lietuvos sunkumų „kalta“ tik ES, labai klysta. Neneigiant aiškaus didžiųjų ES senbuvių egoizmo, kur kas dažniau mūsų padėtį apsunkina mūsų pačių išsirinktos valdžios nekompetencija, valstybinio mąstymo paralyžius.

Panašiai padėtis klostosi ir santykiuose su Lenkija.

Pavyzdžiui, daugelį šokiravo arogantiškas, su diplomatiškumu prasilenkiantis Lenkijos premjero Donaldo Tusko tonas, kokiu jis komentavo galimybę susitikti su Lietuvos premjeru. Bet ir mūsų premjero žodžių ir veiksmų nepavadinsi išmintingais.

Štai interviu LRT radijui Algirdas Butkevičius į klausimą apie naują Tautinių mažumų įstatymo redakciją, kurios reikalauja Lenkijos premjeras, pasakė: „Mes nekalbame apie tai, kiek reikalingas šis įstatymas, mes turime kalbėti apie tai, kas tame įstatyme turi būti.“

Jei paprastas žmogus, ne premjeras, suskaudus galvai, nueitų pas gydytoju save vadinantį asmenį, o tas jam patartų pirma nusipjauti ausį (nosį, koją...), o tik po to gydyti galvos skausmą, ką darytų protingas žmogus? Susivoktų patekęs ne pas gydytoją, o pas šarlataną, ir kreiptųsi į tikrą specialistą, ar bent jau pasvarstytų, kiek jam naudingas, „reikalingas“ toks keistas patarimas. O štai vienas aukščiausių šalies pareigūnų net nesvarsto, kiek pamatuotos yra Lenkijos premjero pretenzijos bei prieš susitikimą keliamos Lietuvos įstatymams prieštaraujančios sąlygos, o strimgalviais puola jas vykdyti...

Mikrobiologas Jonas Salkas, vakcinos nuo poliomielito išradėjas, yra pasakęs: „Išgyventi žmonėms padės išmintis“.

Atrodo, nebeišgyvensim... Nebent šernai išgelbės...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"