TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nebus "babkių", nebus ir "prisikėlimo"

2008 07 29 0:00

Jeigu prie savo durų išvysite kažkur matytą - lyg televizoriaus ekrane, lyg spalvotame žurnale - veidą, nenustebkite: tai politikas beldžiasi į tavo, rinkėjau, širdį.

Vėl prasideda trumpas ir žaviausias lyg sužadėtuvės politinio ciklo tarpsnis, kai visuomenė gali pateikti sąskaitą renkamiems politikams ir paskelbti jiems nuosprendį, o politikai atgailauja už nuodėmes, žada pasitaisyti ir maldauja pasitikėjimo kredito dar vienai kadencijai.

Tai kas, kad politikų atmintis trumpesnė nei moterų. Vis vien malonu, kad valstybės šulai, užmiršę visą puikybę ir aroganciją, viešai prisiekinėja rinkėjams amžiną meilę ir ištikimybę. Šį trumpą priešrinkiminį metą piliečiai ir valdžia tarytum pasikeičia vietomis. Visuomenė net gali šiems neatsakingiems žmonėms - politikams - priminti jų pareigas ir atsakomybę. Gaila, kad vieną dieną rinkimai vis dėlto įvyksta. O tada gaudyk politikus ir jų rinkimų pažadus kaip vėją laukuose visus ketverius metus.

Bet yra dar viena politikų meilė - už pinigus, kurios jie gėdijasi arba bent jau viešai nedeklaruoja. Dabar partijų ir paskirų politikų derybų su finansiniais rėmėjais ir donorais pats įkarštis. Kabinetų tyloje pasiekti susitarimai, duoti pažadai ir įsipareigojimai lems valstybės valdymą ir politikos procesą labiau nei partijų rinkimų programos. Lietuvoje taip būdavo iki šiol. Bet neaišku, ar taip bus.

Tik aklas Lietuvoje nematydavo, kad viena ar kita verslo grupė privilegijuotą padėtį, pelningiausius užsakymus įgydavo politiniais sprendimais, kaip ir politikų elgesys būdavo nulemtas ekonominių motyvų. Ryškiausias pavyzdys - "Leo LT", kai politikos ir verslo ryšys tapo 14-osios Vyriausybės veiklos pamatu.

Tačiau artėjant rinkimams "VP Market" tarytum prarado susidomėjimą energetika ir "Leo LT": po įvykusių vadovybės rokiruočių "VP Market" akcininkai dingo kaip į vandenį. Dabar pirmaisiais smuikais derybose griežia Saulius Spėčius ir Rymantas Juozaitis. Nesiimčiau pranašauti, ar tai pirmieji ženklai, kad "VP Market" atsikratys "Leo LT" akcijų. Tačiau akivaizdu, kad šie Lietuvos verslo lyderiai jau atsikando pernelyg artimos draugystės su politikais ir dabar didina nuo jų skiriančią distanciją. Gediminas Kirkilas ir Socialdemokratų partija atrodo kaip suvedžiota ir pamesta panelė - nei gero vardo, nei sapnuotų rinkimų biudžeto milijonų.

Kadangi Lietuvoje politika ir ekonomika suaugusios, pasaulio rinkų krizė smogs ir politinei sistemai. Didžiausias naivumas - naujų gelbėtojų - Naujosios sąjungos, Darbo partijos - vis pasikartojančią sėkmę rinkimuose aiškinti tautos naivumu. Žmones įtikindavo ne tų populistų paploninti liežuviai ir utopinės, rojų žemėje žadėjusios politinės programos, o įspūdingi, nežinia iš kokių šaltinių suplaukę rinkimų biudžetai, kurių pakakdavo ir rinkėjų nemokamiems pietums, ir žiniasklaidos palankumui, ir tvorai po rinkimų.

Nūnai užsienio bankai stabdo savo kreditus į Lietuvą, ima už gerklės skolininkus - laisvų pinigų nėra. Ar ne todėl vis tyliau skamba Arūno Valinsko "prisikėlimo" varpai? Šiaip ar taip, jis seno išbandyto Artūro Paulausko ir Viktoro Uspaskicho triuko tikrai nebepakartos - kas tiems lietuviško pramogų verslo lozoriams mokės už tėvynės meilę?

Pasaulinė ekonominė krizė atliks sanitaro vaidmenį ne tik krašto ūkyje, priversdama bankrutuoti korumpuotas, iš valdžios malonės - nesąžiningų viešųjų pirkimų, neskaidrių konkursų - klestėjusias bendroves. Praras įtaką ir su tuo abejotinu verslu susijusios politinės partijos ir lyderiai - tiek kairieji, tiek dešinieji.

Tada galėtume kalbėti ne apie įprastą mažąjį ketverių metų, o apie didįjį politikos atsinaujinimo ciklą, kai neapmokėtos sąskaitos būtų pateiktos visoms aštuoniolika metų Lietuvą valdžiusioms jėgoms.

Pirmiausia - net dešimtį metų valstybei vadovavusiam Valdui Adamkui, centrinei Lietuvos politinio elito figūrai, jį vienijančiai ir reprezentuojančiai. To ciniško ir grobuoniško pokomunistinio elito, kurio valdymo padarinius geriausiai nusako mano bičiulio, talentingo poeto Jono Strielkūno atodūsis: "Jau prarasta gimta šalis, / kuri tik laikraščiuos tėvynė."

Prezidento reitingai ir toliau kyla - šiuolaikiniams politikams visuomenės nuomonės apklausos virtusios religija, o sociologai yra lyg viduramžių bažnyčios galvos, kurios galėdavo valstybių valdovus prakeikti ir atskirti nuo tikinčiųjų bendruomenės. Bet ar tie prezidento žėrintys reitingai neprimena seno, jau nebegaliojančio kainoraščio - juk kritikuoti V.Adamkų darosi taip pat banalu ir net beprasmiška, kaip anksčiau Arvydą Pocių.

Tad artėjantys Seimo rinkimai tebus tik prologas, pirmasis įvadinis žingsnis - didysis Lietuvos atsinaujinimo ciklas prasidės prezidento rinkimais. Juodžiausioje tamsoje visuomet lieka vilties spindulėlis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"