TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nedarbas mažėja, o bėdos lieka

2011 08 06 0:00

Žiniasklaida pranešė, kad Kelmėje nustatytas Švedijoje dirbantis, bet trejus metus Lietuvoje bedarbiu įsiregistravęs vyras. Be abejo, tokią gudrybę organizuojant jam talkino darbo biržos valdininkas. Nieko stebėtina, nes vieša paslaptis, kad užsitikrinus biržos tarpininko palankumą galima metais išlikti bedarbių sąrašuose, neprarasti socialinių išmokų ir sveikatos draudimo.

Paskutiniais liepos 28-ąją Lietuvos darbo biržos paskelbtais duomenimis, joje buvo įregistruota 226,4 tūkst. bedarbių, arba 10,95 proc. krašto darbingo amžiaus gyventojų. Nors nedarbo kreivė leidžiasi žemyn, bet Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) valstybė, kurioje šis socialinis ir ekonominis blogis yra įsišaknijęs kone labiausiai. Užsienio žiniasklaidos duomenimis, Lietuva pagal nedarbą užima priešpaskutinę vietą ES, ją lenkia tik Ispanija.

Priežasčių, kodėl tokia situacija susiklosto, yra begalės. Ne tik prasta ikišiolinė visų valdžių ekonominė politika, nelankstūs su darbo santykiais susiję įstatymai, finansų krizė, bet ir psichologinė nuostata, kai paprastas pilietis įsitikinęs, kad visagalė ir visuomet bloga valdžia turi jam sukurti gerovę bei laimę, leidžia vešėti nedarbui.

Nors Darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis žiniasklaidai teigė, kad, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nedarbas ir toliau nuosekliai mažėja, o tai esą yra akivaizdi aktyvėjančios darbo rinkos tendencija, tačiau toks optimizmas primena sovietinį tikrovės lakavimą ir nesėkmingai bando maskuoti gilesnes mūsų socialinės sistemos bėdas. Juk šalia atsigaunančios ekonomikos nedarbą mažina vasaros metas, kai daugėja sezoninių darbų. Pagaliau emigracijos cunamis nunešė paskutinius dirbti ištroškusius tautiečius, tad gerėjantys rodikliai turi ir savo išvirkščią pusę.

Be abejo, mažėjantis nedarbas yra teigiamas reiškinys, bet tai reiškia, kad įdarbinimo fronte niekas nesikeis. Tačiau prisiminkime, kad visai neseniai nedarbas Lietuvoje buvo pasiekęs epidemijos mastą ir darbo biržos veikla, apsiribojusi pažymų išrašymu bei merginų apmokymu kursuose, kaip taisyklingai pasidaryti makiažą, atrodė apgailėtinai.

Taip pat atrodo ir dabartinė padėtis. Akivaizdu, kad bedarbio socialinė apsauga, kuri neskatina jo ieškoti darbo, yra ydinga. Pakanka prisiminti, kad gegužę buvo paskelbti duomenys, jog beveik trečdalis į darbo biržas ateinančių žmonių nė neketina ieškoti darbo, nes jiems reikia tik socialinių garantijų. Paradoksalu, kad tokius rezultatus gavo ta pati Lietuvos darbo birža, kovą skirtinguose miestuose apklaususi daugiau kaip 10 000 bedarbių.

Normalioje valstybėje po tokių šokiruojančių faktų būtų sudaryta darbo grupė, kuri braižytų reformos modelius, padedančius piliečiams efektyviau rasti darbą, užtikrinti socialinį teisingumą, išgyvendinti veltėdžiavimo reiškinį. Atrodytų, kad tai diktuotų sveikas protas ir rūpinimasis žmonių gerove, tačiau apie jokias reformas aukščiausiu lygiu net neužsimenama.

Taip pat nieko stebėtina, nes bet kokia reforma pirmiausia reikštų tam tikro biurokratinio sluoksnio nesaugumą. Jei vyktų bent kokios reformos, tokio kiekio administracinio aparato paprasčiausiai nereikėtų. Tad labiau linkstama griežtinti kontrolę, išsiaiškinant pavienius piktnaudžiavimo atvejus, nubausti vieną kitą biurokratą, bet ne siekiama keisti egzistuojančią sistemą.

Tačiau ateina laikas įvardyti, kad tokią sistemą Lietuva nukopijavo nuo turtingų šalių. Vokietija, Prancūzija ar Skandinavijos valstybės gali sau leisti prabangą toleruoti piliečių nenorą dirbti ir juos išlaikyti. Lietuvoje netikusiai pritaikyta ši sistema tik palaiko išlaikytinių mentalitetą, nes daugybei bedarbių geriau gauti nedarbo pašalpas nei minimalų atlyginimą ar dirbti jų kvalifikacijos neatitinkantį darbą.

Efektyviausias būdas keisti esamą situaciją - liberalizuoti su darbo paieškomis susijusią sritį. Privačios įdarbinimo agentūros, iš kurių valstybė galėtų pirkti paslaugas, atlyginti už žmonių įdarbinimą, taptų gera išeitimi užtikrinant piliečių teises į orų darbą. Tik tam reikėtų ryžtis, kitaip naujos krizės atneš vėl skaudžias pasekmes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"