TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Negęstanti viltis

2016 04 03 6:00

Dar aidint džiaugsmingiesiems Aleliuja švenčiame atvelykį – Dievo gailestingumo sekmadienį. Gailestingumo, kurį Prisikėlusysis atneša per užrakintas duris... į užrakintas širdis ir gyvenimus. 

Esame baikštūs – mus gąsdina tiek praeities šmėklos, tiek ateities nežinomybė. Įvairios baimės mus užrakina, užveria, atskiria ir vieni nuo kitų, ir nuo Dievo, kuris yra Meilė. Gyvendami savo apkasuose, kuriuose siekiame saugumo, „nesužeidžiamumo“ tuo pat metu ilgimės artumo, kuris patiriamas tik susitikimuose.

Pirmoji gailestingumo metų žinia – ne vien mes ilgimės Dievo ir dieviškumo – tai Jis, visų pirma, Jis leidžiasi mūsų ieškoti ir trokšta įžengęs į mūsų gyvenimus ištarti: „Ramybė Jums“. Jo žodis kuria ir atkuria, gaivina ir nuvalo, gydo ir prikelia. Norint patirti jo žodžio veikimo vaisius, visų pirma esame kviečiami, Šventosios Dvasios įgalinti, prisiliesti prie žaizdų. Žaizdų, kurias sukelia mūsų neteisingi pasirinkimai, tuščiaviduriai žodžiai, pasiklydę veiksmai. Mūsų žaizdos yra ir Jo žaizdos – nes esame Jo mistinio kūno nariai, nes Jis myli, nes Jis užsikrovė mūsų vargus, „užsikrėtė“ mūsų skausmu. Mūsų nuodėmingi veiksmai palieka randus ne tik mūsų asmeniniuose, bet ir visų mus mylinčiųjų gyvenimuose, palieka randus Jo – Meilės širdyje.

Antroji gailestingumo žinia – esame kviečiami priimti atleidimą – ne dėl to, kad esame jo verti, o dėl to, kad esame mylimi, – tobulai, neatšaukiamai, amžinai mylimi. Nepripažintos, neišpažintos nuodėmės paverčia mus įšalo žeme, kur jokie malonės daigai negali augti. Prisikėlusysis savo artumoje, jei iš jos nebėgame į vienišumo akligatvius, mus atšildo – akmeninė širdis virsta kūniška, gebančia jausti ir užjausti... Tuomet net didžiausi praeities nesusipratimai, Jo gailestingumo, Jo atleidimo apvalyti nebegąsdina, netrikdo – nustoja būti baubu, šmėkla, dingsta demaskavimo baimės – o tampa kitokios šiandienos pamatu, nes kam daug atleista – tas daug myli... Tuomet net liūdniausios ateities prognozės neužgesina vilties, nes žinoma, kad Dievui nėra negalimų dalykų ir viskas, be jokių išimčių, išeina į gera mylintiems Dievą...

Ir trečioji žinia, kuria šiandienos Evangelija beldžiasi į mūsų širdis ir protus: „Palaiminti, kurie tiki nematę“. Mes vertiname ir siekiame žinių, o ne išminties, žinojimo, o ne tikėjimo. Ir tai dažnai tampa mūsų skausmingų klystkelių įsčiomis. Palaiminti, laimingi, kuriems nereikia nudegti, kad pasitikėtų Kviečiančiuoju, nekišt rankų į ugnį. Palaiminti tie, kuriems nereikia išbraidyt skausmo slėnių už Dievo įsakymų ribų, kad suvoktų, jog Dievo artumas, Jo įsakymai išlaisvina, o ne įkalina. Palaiminti, kuriems nereikia šimtus kartų lipti ant to paties grėblio, daužyti galva į sieną, prieiti liepto galą, kad apsispręstų priimti Kristų, išpažinti Jį savo Gelbėtoju ir Viešpačiu ir eitų paskui Kristų pramintu keliu gilyn į Gyvenimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"