Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Nei velnias, nei gegutė

 
2016 12 08 6:00

Ankstyvą pavasarį teko dalyvauti neformalioje diskusijoje, kokios švietimo reformos reikėtų Lietuvai. Kaip derėtų pertvarkyti mokinio krepšelio sistemą, kiek aukštųjų mokyklų pakaktų, ką su jų gausa daryti, ir t. t.

Prie diskusijų stalo susirinko tuomet svarbiomis laikytų partijų vadai ir gana gerai visuomenei pažįstami žurnalistai. Kalbų būta įdomių, įžvalgų, mano nuomone, teisingų. Bet atsuku laiką ir suprantu, kad net gudriausia višta nežino, kur ir kada jos užpakalį nuspręs dilginti specialiųjų tarnybų vadas ar vadė. Vieną dieną tu – partijos lyderis, kitą – specialusis liudytojas.

Beldžiau į medinį stalo paviršių, kai vienas ryškiausiai viešojoje erdvėje matomų žurnalistų pareiškė, jog nėra ko daug diskutuoti, kad naujasis Seimas savo sudėtimi bus daug kokybiškesnis ir švietimo bei kitas problemas gliaudys geriau. Kad marginalai su populistais į jį nepateks, o tokių personažų, kurie vaidino kultūros, švietimo, socialinės apsaugos ir darbo ministrus, daugiau nepamatysime. Beldžiau stipriai ir garsiai, net žinodamas, kad prietaringųjų balsas į dangų neina.

Žalių „valstiečių“ toje diskusijoje tuomet nebuvo, o šiandien būtent jie sprendžia, kas ir kaip turėtų vykti Lietuvoje. Iki šiol žvelgdamas į naująją vadžią suvokiu, kad niekaip negaliu jos apibūdinti – lyg žali, lyg valstiečiai, bet nei velniais, nei gegutė. Visgi, užmetęs akį į Vyriausybės programą, turiu pritarti Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Laurui Bieliniui. Jis „Lietuvos žinioms“ komentuodamas programos nuostatas teigė, kad jose piliečių nėra, tik pavaldiniai, kuriems suteikiama tam tikra malonė.

Gal todėl dar klaidžiuose Seimo koridoriuose dažnai pasiklystantys naujokai jau spėjo sukelti audrą stiklinėje – ėmėsi keisti nuo sausio įsigalioti turintį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.

Esu tikras, kad šiandien tai nėra svarbiausia problema Lietuvoje. Nesuprantu, kodėl darbą Seime reikėjo pradėti nuo jau priimto įstatymo korekcijų ir kelti sumaištį visuomenėje. Net jei Naisiuose vaikus atneša gandras, nereikia tyčiotis iš visų piliečių (atsiprašau – pavaldinių, anot L. Bielinio).

Nauja šluota visada energingai šluoja, bet tokių keistų mostų dar neteko matyti. Galbūt energingai mosuoti ir laidyti dūmų uždangas Ramūną Karbauskį verčia pirmoji ryškesnė nesėkmė: koalicija su socialdemokratais. Veikiausiai ir jam pačiam netikėta triuškinama pergalė rinkimuose pakeitė konservatorių nuotaikas: iki tol iš politinių apkasų „valstiečiams“ mojavę balta vėliava, konservatoriai po rinkimų pakeitė retoriką. Tai, ko gero, R. Karbauskį verčia naktimis šauktis perkūno ir kitų keiksmų. „Valstiečių“ lyderis savo žaidimams gavo kur kas mažiau patikimą partnerį – socialdemokratus. O šie jau pačioje pradžioje pademonstravo savo nepatikimumą Juliaus Pagojaus (ir kitų fone figūravusių personažų) asmenyje. Tai – ne vien socialdemokratų fiasco, o ir visos valdančiosios koalicijos atsakomybė.

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis deklaravo siekį galios centrą iš Vyriausybės perkelti į Seimą. Akivaizdu, kad jam neblogai sekasi – visuomenei niekada anksčiau nebuvo kilęs klausimas, kieno nuomonė svarbesnė – ministro pirmininko ar kurio nors Seimo komiteto pirmininko. O ši tendencija vis dėlto bauginanti – nepaisant retų išimčių, proto Lietuvos Vyriausybėse būdavo daugiau nei parlamente.

Jei valstybei vadovauti užsimojęs politikas neketina turėti bent jau ministro posto, nori nenori kyla klausimas, ar naujasis politinis mesijas tiesiog nesipurto specialiųjų tarnybų filtro? Todėl ir spėlioji: velnias ar gegutė?

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"