TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Neignoruokime paradoksų

2013 07 04 6:00

Šiomis dienomis viešoji erdvė pilna kalbėjimo apie ypatingą laikotarpį – Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Dominuoja balsai tų, kurie jį vertina kaip ypatingą įvykį mūsų valstybei. Tačiau reikėtų įsiklausyti ir į nuomonę tų, kurie siūlo nesureikšminti pirmininkavimo, žiūrėti į jį kaip į rutininę procedūrą, per kurią pasikeičia tik pirmininkaujantis subjektas, o pats procesas nenutrūksta.

Čia reikėtų pasakyti komplimentą tiems, kurie sumanė šią pirmininkavimo rotaciją. Taip vienu šūviu nušaunami du kiškiai – paskiriama valstybė, kuri tampa atsakinga už to pusmečio renginius, ir tuo pat metu paglostoma kiekvienos šalies savimeilė, nes ji atsiduria šiokio tokio dėmesio centre ir gali bent jau pasireklamuoti.

Valstybės reklama, bent jau mums, tikrai yra ne paskutinėje vietoje. Per televizijų žinias prieš kelias dienas rodė gatvėje kalbinamus prancūzus, kurie nelabai ką galėjo pasakyti apie Kroatiją, ką tik tapusią ES nare. Labai tikėtina, kad tokie gatvėje sutikti prancūzai ir kiti europiečiai ne kažin ką pasakytų ir apie Lietuvą. Tad pusę metų truksiantis dėmesys mūsų šaliai bus tikrai naudingas.

Tačiau pirmininkavimo džiaugsmas (jei taip galima sakyti) neturėtų užtemdyti kitų dalykų – problemų, su kuriomis susiduria ES ir kurių akivaizdžiai nepajėgia spręsti. Graži idėja, kad Europa turi vienytis ir taip išvengti tarpusavio nesutarimų, kurie dažnai virsdavo karais, taip užvaldė tiek elitą, tiek mases, kad buvo pamiršta elementari tiesa apie mūsų gyvenimo paradoksalumą. Pamiršta galbūt dėl to, jog paradoksus mūsų protas dažniausiai nori ignoruoti ar atmesti.

Paradoksas – tai padėtis, kai tas pats daiktas ar reiškinys tuo pat metu yra du skirtingi ir vienas kitam prieštaraujantys daiktai ar reiškiniai. Protas mums sako, kad šios dvi priešingos interpretacijos negali būti teisingos! Esame linkę sudėlioti daiktus ir reiškinius į lentynas pagal jų paskirtį. Vaistams skiriame vieną lentyną, o nuodams – kitą. Meilė yra vienoje lentynoje, neapykanta - kitoje. Tačiau čia pat glūdi paradoksas: vaistai yra nuodai, nuodai yra vaistai, o nuo meilės iki neapykantos - tik vienas žingsnis. Galiausiai prisiminkime kitą mūsų tautos išmintį: lazda turi du galus, t. y. vienas jos galas gali būti naudingas, tuo pat metu kitas – žalingas.

Kad lazda turi du galus, akivaizdžiai buvo pamiršta įvedant eurą. Greičiausiai teisūs ekonomistai, teigiantys, jog ne pats euras kaltas dėl euro zoną apėmusių problemų. Bendra valiuta tik atskleidė skirtingų šalių skirtingą požiūrį į darbą, finansinę drausmę, statistiką (klastoti ją ar ne). Gal Graikija dar ilgai būtų manipuliavusi finansiniais rodikliais, jei būtų turėjusi savo valiutą, tačiau euras apnuogino tas manipuliacijas. Antras lazdos galas smogė taip stipriai, kad ir politikai, ir finansų ekspertai vis garsiau ėmė kalbėti apie euro žlugimą.

Euroskeptikai euro įvedimą laiko viena didžiausių ES klaidų. Kita didele klaida įvardijama migracijos politika. Graži idėja apie laisvą darbo jėgos judėjimą apaugo galvos skausmą keliančiomis problemomis. Mes pradedame jausti darbingų žmonių trūkumą, o turtingos ES šalys jau pajuto imigrantų naštą jų socialinės apsaugos sistemoms.

Pripažinti mūsų gyvenimo paradoksalumą – tai pripažinti, kad kiekvienas reiškinys turi savo antrąją pusę. Jei tas reiškinys mums naudingas, kita jo pusė dažniausiai yra nemaloni, ją norisi ignoruoti. Visi suprantame, kad pardavėjai niekada mums nesakys apie neigiamas jų prekių savybes, nes tai būtų savižudiškas elgesys, jie nieko neparduotų. Tačiau taip pat elgiasi ir šiuolaikiniai partiniai politikai - kiša mums kokią nors jiems naudingą idėją, apsimesdami, kad ta idėja neturi jokių neigiamų aspektų. Jei atsiranda piliečių, matančių kitų, nelabai malonių dalykų, politikai juos apšaukia valstybės priešais.

Galima net ir taip apibendrinti: paradoksalioje situacijoje visi žmonės linkę pasirinkti tik vieną situacijos interpretaciją, o kitą, priešingą, geriausiu atveju ignoruoja, bet dažniausiai iš jos šaiposi ar net pasmerkia. Naujausias pavyzdys – skalūnų dujos. Jei pripažįstame mūsų veiklos paradoksalumą, turime pripažinti, kad skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos priešininkų veikla naudinga Rusijai. Tačiau ar šios dujos - vien gėris? Negi nėra neigiamų jų gavybos pasekmių gamtai ir žmonėms? Deja, viešojoje erdvėje prikurta tekstų, kuriuose paprasčiausiai šaipomasi iš skalūnų dujų priešininkų.

Taip ir dėl ES – pakaks ją interpretuoti tik teigiamai, nematant kitos, tamsiosios dalies, nes nuo to priklauso politiniai sprendimai: kuo naiviau žvelgsime į pasaulį, tuo jie bus prastesni. Tačiau daugelį sprendimų jau atidavėme nerenkamiems Briuselio biurokratams, kurie vis dažniau rodo savo negebėjimą adekvačiai suvokti padėtį. Atrodo, biurokratinis mąstymas jau nebepadės dorotis su ES užgriuvusiomis problemomis, gali prireikti charizmatiškų politikų. Tačiau kaip jiems atsirasti Briuselio kontorų koridoriuose?

Pabaigoje – apie linksmesnį paradoksą, pastebėtą politikoje. Socialinių mokslų specialistai visuotinai pripažįsta: paprasti piliečiai nesidomi politika, neišmano visų jos klausimų, nes ir negali išmanyti, rinkimuose balsuoja vadovaudamiesi ne protu, o jausmais. Paradoksas čia yra tai, kad tokie žmonės per rinkimus dažniausiai balsuoja protingai. Šį reiškinį aiškinčiau taip - daugelį kitų sprendimų savo gyvenime mes priimame ne apskaičiavę jų pasekmes, bet tiesiog intuityviai, nes nuojauta mums yra ne mažiau svarbi negu protas.

DALINKIS:
0
3
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"