TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Neišmokę komunikacijos meno

2015 10 14 6:00

Kai kojos tarsi švininės, o kamuolys neklauso – belieka kaltinti visus kitus, bet ne save. Geriausiai – nenaudėlius žurnalistus, drįstančius pateikti kritinių įžvalgų. Šiuo keliu nuėjo Lietuvos futbolo rinktinės nariai. Lietuvos futbolo ūkis gyvena tokiu ritmu, kad čia nebūna nuobodu. O šio Europos čempionato atrankos ciklo pabaiga buvo derlinga sensacijų mėgėjams.

Paklausius futbolininkų kalbų, norisi už galvos griebtis. Pasirodo, žurnalistai kalti, kad Marijos žemėje dominuoja krepšinis. („Sveiki atvykę į krepšinio šalį, kaip bebūtų gaila“, – anglams dūsavo Giedrius Arlauskis.) Žurnalistai blogi, nes neparašo nieko gražaus apie futbolo rinktinę, pralaiminčią Maltai ir paskutinę sekundę nugalinčią iš buhalterių, barmenų ir mokytojų sudarytą San Marino komandą. Dar žurnalistai kalti, kad aktyviausi sirgaliai juos per rungtynes išvadina „lochais“.

EURO 2016 atrankos kampaniją Lietuvos futbolo federacija (LFF) pradėjo reklaminiu šūkiu „Atnešk savo širdį rinktinei“. Tik pamiršo šį lozungą įskiepyti futbolininkams. Kai pernai prieš rungtynes su Šveicarija Valdas Ivanauskas pareiškė, kad neturime jokių šansų, saugas Arvydas Novikovas futbolo legendai pasiūlė geriau patylėti ir mažiau gerti. Kad skambėtų tvirčiau, dar ir durneliu pavadino. Kai po beviltiško pralaimėjimo Anglijoje žodį drįso tarti futbolui neabejingas dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, kita kylanti žvaigždė Lukas Spalvis paliepė užsičiaupti ir galvą išsitrinkti.

Dviejų kol kas nieko ypatingo nepasiekusių futbolo talentų LFF neužčiaupė. Todėl šou tęsėsi. Po pergalingo įvarčio liūdnai pagarsėjusiose rungtynėse su San Marinu L. Spalvis demonstratyviai tildė piktus žiūrovus, o A. Novikovas išpyškino, jog sirgalių nuomonė nesvarbi: „Žaidžiame dėl savęs.“

Po mėnesio abu futbolininkai bandė teisintis, kad buvo ne taip suprasti. Tačiau iš nerišlių sakinių buvo sunku suprasti, ką norima pasakyti.

Tada į sceną žengė G. Arlauskis. Apie jo konfrontaciją su žurnalistais, siūlymus „paspirti“ kamuolį jau žino ir kalba visa Lietuva. Tačiau Giedriaus atviras puolimas nustebino net visko mačiusius anglų žurnalistus. „Jų vartininkas prieš mačą žurnalistui siūlė pasimušti“, – žinią skaitytojams perdavė „Sky Sports“ reporteris. Ir paneik dabar, kad buvo kitaip...

O treneris (dabar jau buvęs) Igoris Pankratjevas? Žurnalistų lyg kokio mirtino viruso jis kratėsi visus dvejus savo vadovavimo rinktinei metus. Atsakymai į klausimus – trumpi, glausti, dažniausiai susidedantys iš vieno dviejų sakinių ir trumpesni už pačius klausimus. Ir nuolatinis noras kuo skubiau sprukti iš konferencijų salės.

Jau seniai laikas LFF pasisamdyti patikimą viešųjų ryšių specialistą, kuris žaidėjus išmokytų gerų manierų ir diplomatijos, paaiškintų viešųjų ryšių niuansus. Juk futbolininkai, kariaudami su žiniasklaidos atstovais, ne asmeninius santykius aiškinasi, o perduoda savo viešą poziciją plačiajai visuomenei.

G. Arlauskis ne vienus karjeros metus praleido Rumunijoje ir Rusijoje, kur futbolas yra sporto šaka Nr.1 ir kritika futbolininkams ten dar aštresnė. Kaip pareiškė vienas kolega, Lietuvos žurnalistų kritika, palyginti su tų pačių anglų, švelni tarsi kūdikio oda.

Žiniasklaidos darbuotojų santykiai su futbolininkais buvo puikūs, kai rinktinėje žaidė Deivido Šembero, Tomo Danilevičiaus, Mariaus Stankevičiaus karta. Juos I. Pankratjevo kolega rinktinėje yra pavadinęs verksniais. Nes jie turėjo savo nuomonę. Tačiau anie „verksniai“ ne tik kamuolį puikiai valdė, bet ir mokėjo kalbėti.

Tuo metu G. Arlauskis po rungtynių su Anglija aukštai pakelta galva demonstratyviai praėjo pro žurnalistus. Jo paliepimu tylėjo ir kiti rinktinės nariai. Kaip tokiais atvejais madinga sakyti – atsitvėrė tylos siena.

O dabar į šią situaciją pažvelkime iš kitos pusės. Tarkime, žiniasklaida priimtų pasiūlytas žaidimo taisykles ir atsako tuo pačiu. Žinoma, nukentėtų vartotojas – skaitytojas, klausytojas, žiūrovas. Futbolas taptų dar mažiau matomas ir girdimas. Tačiau valdžioje ilgokai užsibuvęs LFF vadovas, kuriam viešieji ryšiai iki šiol – neįminta mįslė, į tai ranka numoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"