TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Neįveikiamos mokslo problemos

2006 12 18 0:00

Verda diskusijos dėl aukštojo mokslo reformos. Vyriausybė sudaro vis naujas darbo grupes. Reformos tęsiasi nuo pat pirmųjų valstybingumo atkūrimo dienų. Jau priimta virtinė įstatymų, tačiau problemos neišnyko. Ką reformuojame?

1990-1995 metais perėjome nuo sovietinio mokslo institucijų valdymo prie vakarietiško. Konstitucija įtvirtino aukštųjų mokyklų autonomiją. Bet nesibaigia konfliktas tarp mokslo institucijų ir pretenduojančių jas valdyti biurokratų. Nepasakyčiau, kad visuomet teisios mokslo institucijos, nes kartais autonomija suprantama taip: valstybė tegul duoda mums pinigų tiek, kiek mums reikia, o ką su jais daryti - mūsų reikalas.

Svarbu išsiaiškinti problemas, kurios kamuoja aukštąjį mokslą, pateikti jų apmatus, o po to kalbėti apie reformas. Krepšelių problema - antraeilis klausimas.

Dažnai kalbos apie reformą baigiasi reikalavimais didinti finansavimą ir diskusijomis apie profesūrą ir habilitaciją? Gal liaukimės išradinėję dviratį, o pasidairykime, kaip mokslo sistema funkcionuoja Austrijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.

Įspūdingiausia, kad mokslo reformatoriais skelbiasi valdininkai, kuriems nelabai sekėsi dirbti mokslinį darbą, tad iš mokslininkų institucijų jie spruko į įvairias patarėjų, departamentų direktorių kėdes. Valdininkai siekia visais įmanomais ir neįmanomais būdais susiaurinti autonomiją, pakeisti rektorių rinkimą biurokratų skyrimais, įvesti mokamą mokslą, pamiršdami apie Konstituciją. Kai kurie seimūnai postringauja, esą palikus nemokamą mokslą kokiems 5 proc. studentų, Konstitucija nebūtų pažeista. Negi Lietuvoje yra tik 5 procentai gerai besimokančiųjų? O kas bus, jeigu gerai mokysis daugiau negu 50 proc. studentų? Juk jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 str. garantuoja valstybinėse aukštosiose mokyklose nemokamą mokslą. Tačiau vis tiek kėsinamasi pažeisti lygių galimybių principą. Niekas dar neįrodė, kad turtingų tėvų vaikai yra gabiausi.

Nemažai problemų sukelia ir atskiros aukštosios mokyklos. Pavyzdžiui, įstatymuose aiškiai pasakyta, kad asmuo rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas. Beveik visos mūsų universitetinės aukštosios mokyklos tikslinosi savo pavadinimus, bet nė vienam rektoriui, išskyrus Mykolo Romerio universiteto, nekilo pagundos tapti amžinu rektorium (čia rektorius nesikeičia jau ketvirtą kadenciją). Tikriausiai net Šerlokas Holmsas neaptiktų kai kurių šio universiteto profesorių mokslo darbų. Matyt, pakanka padirbėti Konstitucinio Teismo teisėju ar kitokiu aukštu pareigūnu ir gali tapti profesoriumi...

Seimas yra aukštųjų mokyklų steigėjas, vadinasi ir jų veiklos kontrolierius. Paskaičiuokime, kiek buvusių ir esamų Seimo narių neakivaizdiniu būdu teisininko diplomus įgijo Mykolo Romerio universitete?

Į aukštąsias mokyklas smelkiasi klanų ryšiai, kurie saviesiems neretai atleidžia tokias nuodėmės, nuo kurių oda pašiurpsta. Išaiškinamas plagiatas, lietuviškai tariant, kito darbo vagystė, plagiatorius paliekamas ir toliau vadovauti universiteto padaliniui. Esą tokia kolektyvo valia...

Konkurencija tarp aukštųjų mokyklų - sveikas dalykas, tačiau vien dėl konkuravimo negalima steigti naujų studijų, nepasirūpinus jų baze, o vien prisidengiant autonomija. Dabar humanitarinių mokslų fakultetą įsteigė net Kauno Technologijos universitetas (vien Kaune veikia keturi humanitarinių mokslų fakultetai). Sąžiningos aukštosios mokyklos atsiduria parijų padėtyje: jos nublanksta prieš tas, kurios garsėja skandalais.

Vieną kartą reikėtų išsiaiškinti, kiek ir kokių specialistų reikia valstybei. Dėstytojams kvalifikaciniai reikalavimai yra būtini, tačiau jie privalo būti aiškūs.

Apie mokslo darbo vertę ir kvalifikaciją turėtų spręsti tos srities specialistai, o ne ministerijos klerkai. Galbūt vertėtų sudaryti priežiūros komisiją prie Mokslų akademijos? Svarstytini ir kitokie variantai, bet valstybėje turėtų būti vieninga mokslinių vardų ir laipsnių teikimo sistema. Taigi laikas įvesti visose aukštose mokyklose elementarią tvarką, o po to tikslinti, kokius įstatymus reikia tobulinti ir ką reformuoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"