TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nekaltybės praradimas

2012 03 08 6:05

Lietuvos elitas pagaliau atranda Dalią Grybauskaitę. Bet su kokiu nekaltu naivumu tai vyksta! Įsivaizduojate, ji paliepė atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus - nežinia dėl kokių priežasčių... Ir tam, kad jie būtų išmesti, užteko jos vieno kito skambučio. Taigi tai - telefoninė teisė, sovietinių laikų sugrįžimas!

Galima pamanyti, kad iki D.Grybauskaitės to nebuvo, o visi pasipiktinusieji ligi šiol gyveno kitoje valstybėje. Arba kad 2009 metais renkant valstybės vadovę dabartiniai jos kritikai nežinojo, ką jiems pritariant ar kukliai tylint ruošiamasi išrinkti.Tačiau vienas dalykas - eiti prieš akivaizdžią rinkimų favoritę, ir visai kitas - sulaukti meto, kai susikaups kritinė klaidų ar piktnaudžiavimų masė ir tuomet vožti. Dar geriau būtų tai padaryti baigiantis antrajai kadencijai, kai jau nebeliks jokių abejonių.

Šitas praregėjimo menas kartais net įgyja šizofrenijos formą. Štai nuolat išskiriama: pirmoji Valdo Adamkaus kadencija ir antroji. Pirmoji, suprask, nuostabi, antroji - trūksta žodžių.

Iš to lyg ir derėtų padaryti išvadą, kad Lietuvą tuo pačiu vardu ir pavarde valdė skirtingi asmenys. Arba kad valdė vienas ir tas pats asmuo, bet netikėtai patyrė nuopuolį. Jokio netikėto nuopuolio nebuvo: būtent baigdamas pirmąją kadenciją V.Adamkus už 600 tūkst. litų pardavė Lietuvos Respublikos pilietybę Mansurui Sadekovui, už kurią apmokėjo Viktoras Uspaskichas. O abi kadencijas įrėmino tas pats melas, įėjęs į tautosaką anekdotu apie šlepetes.

Dar vienas susidvejinimo pavyzdys - neseniai įvykęs mitingas prie prezidentūros. Organizatoriai tvirtina, kad jie šia akcija nepasisakė nei už, nei prieš prezidentės veiksmus. Tačiau dėl ko tuomet buvo protestuojama, jeigu pareigūnų atleidimo iniciatorė - valstybės vadovė? Atsakyti į tai turbūt neįstengtų net į mitingą kvietęs profesorius Bronislovas Genzelis, kurio skvarbių komentarų skaitymas man taip praskaidrina rūškanus rytmečius.

Suprantama, intelektualai kaip niekas kitas suvokia, kad valdžia pareina nuo Dievo arba nuo to, ką Georgas Hegelis įvardijo kaip Absoliutą. Pastarojo laikais dominavo iš neįžvelgiamos praeities atžengę monarchai, kurių net kraujas buvo kitos spalvos. Dar mįslingesnė padėtis tapo demokratijos sąlygomis. Būti lyderiais kiekviename krašte nuolat pretenduoja daugybė politikų, bet iš jų visų pirmu valstybės asmeniu tampa tik vienas žmogus. Kartais atrodo, kad jis to net nėra labiausiai vertas, bet istorija pasirenka būtent jį. Vien viešaisiais ryšiais to nepaaiškinsi, greta jų visuomet yra dar kažkas, kas taip ir pasilieka tarp eilučių. Tai - aukščiausiosios valdžios magija, prieš kurią gali bet kas suklupti, ypač tuomet, kai Pateptasis pats parodo tau, mirtingajam, savo dėmesį.

Ne taip seniai vienas populiarus dainininkas per trumpą laiką išsakė visiškai priešingas nuomones apie dabartinę mūsų šalies vadovę. Priežastis - per tuos mėnesius, kurie skyrė priešingas nuomones, dainininkas buvo apdovanotas garbingu ordinu. Ir tai - ne jaunuolis, o subrendęs ir gana intelektualus žmogus, be to, jam krašte nedaug kas prilygsta populiarumu. Bet, matyt, tam populiarumui dar stigo vieno štricho, ir gal net paties svarbiausio.

Viskas žmogiška, viskas suprantama, bet vis tiek galvoje sukasi mintis apie aukso vidurį. Kol jo nebus, tol vyraus kraštutinumai: lyderis bus arba liaupsinamas, arba trypiamas. Kuo labiau bus siekiama įsiteikti iš pradžių, tuo žiauriau po to bus bandoma atkurti pusiausvyrą.

Dabartinė prezidentės D.Grybauskaitės padėtis nepavydėtina - ji jau net bijo tiesiai atsakyti į klausimus. Žmogus, kuris ligi šiol bet ką patiesdavo vienu smūgiu, pats atsidūrė nokdaune.

Jeigu ji per nustatytą laiką nesugebės pakilti, turėsime galutinai užvaldytą valstybės vadovę. Kieno - nesunkiai supras kiekvienas, kuris įdėmiau stebi įvykius.

Tačiau dėl viso to nepranokstamas bus mūsų visų nuopelnas. Nei už, nei prieš. Nei šilta, nei šalta. Šiek tiek nėščia, bet gal dar ne visiškai.

Kaip žinoma, taip nebūna.

Kadaise, kandidatuojant dabartinei valstybės vadovei, buvau sumanęs apie tai susukti dokumentinį filmą. Tačiau jo idėja rėmėsi vienu asmeniu, be kurio visas sumanymas būtų pakibęs. Ir štai tas asmuo man pasakė: "Ne, aš dar nepastačiau ant kojų paskutinio vaiko."

Kad ir kaip būtų keista, mano pagarba tam asmeniui po šitų žodžių smarkiai nesusvyravo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"