TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nekenčiu bankų

2010 08 03 0:00

Vien tai parašius, jau būtų galima dėti tašką. Nes bet kuris lietuvis iškart supras, ką šitais žodžiais noriu išreikšti.

Tačiau JAV prezidentas Barackas Obama liepos 21 dieną pasirašė Finansų reguliavimo reformos įstatymą, kad "amerikiečiai niekad nebūtų verčiami apmokėti sąskaitų už Volstrito klaidas". Ir Europoje yra toks premjeras Viktoras Orbanas, jis Vengrijoje užkrovė bankus tokiu mokesčiu, kokio dar niekas nematė, ir šio šaunaus politiko ryžtas (beje, su bendražygiais jau sumažinusio perpus parlamento narių skaičių) vėl paaitrino neužgyjančią žaizdą.

Todėl pasidalysiu savo rūpesčiu.

Neseniai galutinai atsiskaičiau su SEB banku už paskolą. Tą dieną pasijutau taip, lyg būčiau stebuklingai pakilęs iš patalo po siaubingos ligos. Baigėsi nemiga, nuolatiniai grasinimai, kad jau vėluoju ir todėl tuoj bus kažko griebtasi (nors už tai buvo lupami delspinigiai), baigėsi melas ir atvira apgaulė. Jaučiuosi, kaip antrąsyk gimęs.

Tačiau SEB bankas sugebėjo apkartinti net ir mūsų laimingas skyrybas.

Kadangi kadaise ėmiau paskolą būstui, bankas tuomet pareikalavo, kad aš apsidrausčiau. Atvažiavo šaunus vaikinas su portfeliu ir pažėrė stebuklingų pasiūlymų: "Jūs galite tiesiog apdrausti namą, bet tai - pinigų išmetimas. Siūlau investicinį gyvybės draudimą. Štai pažiūrėkite!"

Ilgai sėdėjome prie diagramomis ir garsių užsienio investicinių bendrovių pavadinimais išmargintų lapų ir aš galiausiai patikėjau, jog tai, ką šitas vaikinas siūlo, ir yra panacėja ne tik nuo neišvengiamos prievolės, bet ir nuo senatvės nepriteklių. Aš mokėsiu sutartą sumą, jie ją sėkmingai investuos, o kai sukaks numatytas terminas, gausiu dvigubai daugiau.

Dvigubai daugiau...

Atsiskaičius su banku už kreditą, ta stebuklinga akimirka pagaliau išmušė. Tačiau savo nuostabai iš SEB už gyvybės draudimą aš gavau ne dukart daugiau, o dukart mažiau, negu jiems įmokėjau. Kas ir kur pradangino tūkstančius mano sumokėtų litų (jau nekalbant apie dividendus), man taip ir liko paslaptis.

- Na, jūs pats žinote, kokia dabar padėtis, - mįslingai numykė SEB darbuotoja.

Tačiau nei SEB bankas, nei jam pavaldžioji gyvybės draudimo bendrovė dar nebankrutavo. Ir jie vis tiek mane įžūliai apiplėšė.

- Paduok į teismą, - patarė pažįstamas.

Bet tokiam žygiui gali nepakakti net to, ką jie iš manęs pasiglemžė. Be to, nesu toks naivus, kad čia tikėčiausi laimėti bylą prieš patį didžiausią banką.

"Tegul paspringsta, - numojau ranka, nors ir suvokiau, kad jau nebesu pilietis. - Aš jiems atkeršysiu kitaip - kur nors apie tai parašysiu."

Atleiskite, kad esu šališkas ir čia suvedinėju sąskaitas. Tačiau jie mane apgavo ne vienintelį sykį.

Aš buvau paėmęs kreditą doleriais. Tada tai buvo įprasta, nes JAV federalinio rezervo kupiūros asocijavosi su tuo, kas amžina. Tačiau kažkas žinojo daugiau už mane.

- Jūs kreditą paėmėt doleriais? - lyg to nenutuokdama, sykį pasiteiravo mano paskolą kuruojanti banko darbuotoja.

- Taip, o ką? - suklusau aš.

Ji nudelbė akis, po to apsižvalgiusi tyliai ištarė:

- Gal aš to ir neturėčiau sakyti, bet tendencijos finansų rinkoje dabar tokios...

- Kokios? - taip ir nesulaukęs atsivėrimo, neiškenčiau aš.

- Manau, laimės tas, kuris pasiėmė paskolą litais! - verslo paslaptį netikėtai išdavė darbuotoja.

Aš patikėjau, ji padėjo ant stalo sutartį, kurioje mano paskola jau buvo įvardyta litais, ir mes ją draugiškai pasirašėm.

- Ačiū, kad perspėjot, - išeidamas dar padėkojau aš.

Po mėnesio doleris griuvo.

Jei ne nauja sutartis, po šios griūties aš bankui būčiau skolingas kone dukart mažiau, negu paėmiau.

Jų intencija išsaugoti savo kailį manęs tuomet nenustebino. Mane pribloškė kitkas - kad jie, disponuodami profesine informacija, akiplėšiškai klaidina nieko nenutuokiančius klientus.

Ilgainiui aš lioviausi tuo stebėtis. Susitaikiau su tuo kaip ir kiekvienas lietuvis ir žvelgiau į tai kaip į force majeure: mūsų šalyje labai reti žemės drebėjimai, tad turi būti bent bankai.

Tačiau dukra baigė mokyklą, ir stojant studijuoti trokštamą specialybę jai pristigo dešimtadalio balo. Kai atėjo metas mokėti už mokslą, darsyk prisiminiau bankus: kokioje valstybėje mes gyvename, jei jos valdžia bankams užstato net jaunimą, vos tik pradėjusį gyvenimą?

Tai jau ne mano paskolos klausimas - čia įžengiame į tą sritį, kurioje nebelieka vietos asmeniškumams.

Jaunimas, siekiantis šviesos, yra priverstas tapti gobsekų įkaitais. O juk jam netrukus reikės dar ir būsto, tad ir vėl teks imti kreditą.

Taip kuriama vergų bendruomenė. Kažkada, naikinant baudžiavą, baudžiauninkai buvo paleidžiami, bet - be žemės. Už ją jiems tekdavo susimokėti. Šitaip jie visam amžiui tapdavo tariamos laisvės įkaitais.

Skirtingai nuo Vengrijos, visos mūsų valdžios yra parsidavusios bankams. Šį parsidavimą kadaise ryškiausiai įkūnijo sprendimas atleisti "Vilniaus banką" nuo mokesčių. Tai buvo tas pats kaip atpalaiduoti nuo bet kokių prievolių valstybei aukso kasyklų šeimininkus.

Pardavus visus bankus užsieniečiams, dabartinei valstybės vadovei telieka važiuoti į Švediją ir maldauti tenykščio premjero, kad jų bankai nežlugdytų mūsų verslo, atsisakydami teikti kreditus.

Nepaisant drąsių pareiškimų, naujo valstybės komercinio banko projektas ir toliau skendi miglose. O tuo metu milijardinės valstybės biudžeto lėšos sėkmingai kursuoja per tuos pačius privačius bankus, kurie mums visiems spjauna į veidą.

Kartais kyla mintis, kad Lietuvoje reikėtų pastatyti paminklą visoms bankų aukoms - visų pirma toms, kurios neištvėrusios nusižudė. Mažesniąsias to paminklo kopijas būtų galima pastatyti prie visų ištaigingų bankų pastatų, o dvi - prie Seimo ir Vyriausybės.

Gal jiems, einantiems pro šalį, bent trumpam sugestų nuotaika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"