Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Nelabai įdomūs merai

 
2016 11 11 6:00

Ar kas pamenat, kiek aistrų ir diskusijų kėlė pasiūlymai miestų ir rajonų merus rinkti tiesiogiai. Nuoširdžiai sakau, kad jau nė neprisimenu, kokius argumentus teikė „už“ ir „prieš“ stovyklos. Būtų galima susirasti pernykščius spaudos straipsnius, tačiau neturiu noro, nes prabėgus daugiau kaip metams nuo rinkimų nerandu nė vieno pavyzdžio, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų geresnis už paskirtąjį tarybos. 

Tiesą pasakius, nedaug merų galėčiau minėti kaip sektinus pavyzdžius politikos ar ūkio laukuose. Ir taip, ir šiaip dėlioju, bet, turiu prisipažinti, nežinau, kas vadovauja Panevėžiui ar Šiauliams. Gal taip ir turi būti? Juk savo merus, kaip gerus ūkininkus, privalo pažinoti artimiausi kaimynai, kitiems tai neturėtų rūpėti.

O gal?

Esu vilnietis, todėl bandau išvardyti geriausius sostinę vairavusius „ūkininkus“. Deja, ne taip lengva kaip norėčiau. Artūras Zuokas lyg ir geriausias pavyzdys (į šalį bandau nustumti istorijas, susijusias su pradangintu Vilmantu Drėma ar trumpalaike emigracija į Lenkiją, pavogtus oranžinius dviračius, „praskraidintas“ oro linijas, „nuvažinėtą“ taksi bendrovę ir jos angliškai kalbančius vairuotojus). Mėginu lenkti pirštus už gerus darbus, bet ir vėl suabejoju – ar dangoraižiai dešiniajame Neries krante yra gėris? Taip pat neturiu nuomonės, ar man patinka dabartinis „trinkeliuotas“ Gedimo prospektas, praradęs natūralų sostinės chaosą. Abejoju, ar verslas jame jaučiasi geriau negu Tymo kvartale, į kurį kartą per savaitę ar mėnesį pirkėjus kviečia neva ekologijos entuziastai.

Kad ir kaip ten būtų, negaliu išvengti subjektyvumo. Tačiau kalbėdamas apie Vilniaus merus visada prisimenu A. Zuoką. Ką dar? Rolandą Paksą, kurio vadovavimo laikotarpiu Nemenčinės plento pakelėse nežinia kodėl imta sodinti žolę. Beje, jam būnat sostinės galva Katedros aikštėje nugulė net iš Kinijos atgabentos plytelės, o senamiesčio gatvių fasadai bent keliems mėnesiams nusidažė ryškiomis spalvomis.

Ką dar? Juozą Imbrasą, bet tik dėl vienos priežasties: kaip sako vienas mano bičiulis, jo profilis galėtų papuošti bet kurio nominalo JAV dolerio banknotą. Iš esmės tai kone visi greičiausiai man į galvą ateinantys sostinės merai, o jų juk buvo keliolika.

Paklausite apie Kauną? Vytautas Šustauskas, kas tokį ubagą galėtų pamiršti? Ar Visvaldas Matijošaitis nežengs užmarštin, sunku pasakyti. Garsiąsias Kauno duobes lyg ir aplopė, tačiau pikti liežuviai plaka, kad asfalto pagailėta, todėl pavasarį jos sugrįš dar gilesniu priekaištu.

Taip pat žinau, kas Klaipėdoje muziką užsako, kas Druskininkuose tvarkosi ar kas yra Neringos ir Palangos galvos. O kas kituose miestuose ir rajonuose vyksta, negaliu pasakyti. Pasikartosiu, kad gal taip ir turi būti, juk ne kiekvienai ropei lemta Briuselyje pražysti.

Mano kolegos giria Remigijų Šimašių, sako, kad merija ne tik klauso miestiečių balso, bet ir bando spręsti problemas. Norėčiau tuo tikėti, tačiau patikėsiu tik tuomet, kai prie Santariškių klinikų nebematysiu savivaldybės Viešojo skyriaus pareigūnų. Jie tarsi sąskaita už šildymą, kurią gauni, kai sudega tavo namai.

Situacija dėl automobilių parkavimo prie Santariškių ligoninės – tragiška. Dešinėje – viena nykštukinė aikštelė, prieinama mirtingiesiems ir apmokestinta pagal savivaldybės numatytą tvarką, kairėje – privilegijuotųjų luomui skirtos pustuštės erdvės. Jei nerandi vietos mažojoje aikštelėje, sėkmės – važiuok į Santariškių gilumą, gal pasiseks ten, už kilometro, ir paskui kulniuok atgal pėsčiomis.

Nemėgstu lankytis Santariškėse, o kai lankausi (anaiptol nenoriu keiktis dėl vietos stygiaus), mintyse būna kiti dalykai, susiję su mano ar artimųjų sveikata. Bet kur tau – už menkiausią nusižengimą pikti ir savo galią demonstruojantys pareigūnai išdidžiai ant priekinio stiklo užkiš baudos taloną.

Suprantu politines schemas, ekonominius, administracinius motyvus, tačiau naiviai tikiuosi, jog Vilniuje yra vietos ir žmoniškumui. Jo ypač norisi ten, kur žmogui neretai būna labai sunku. „Ūkininkui-valdininkui“ gal to ir neišaiškinsi, bet žmonės tai puikiai supranta.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"