TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nelaimė lėktuvo ar Lietuvos?

2015 05 27 6:00

Taip jau klostosi reikalai Lietuvoje, kad vos ne kiekviena nelaimė, per kurią žūsta žmonių, išryškina tiek valstybinių institucijų nesugebėjimą veikti profesionaliai, tiek visuomenės emocinį ir moralinį nebrandumą. 

Pripratome prie to, kad įvykus tragedijai specialistai vangiai, lyg nenoromis imasi tirti jos priežastis, o visuomenė, kaitinama sensacijų ištroškusios žiniasklaidos, skuba rasti kaltuosius, kuriuos būtų galima tučtuojau prikalti prie kryžiaus.

Regis, ir nukentėjusiųjų artimiesiems, ir visuomenei būtų naudingiau, kad objektyvų, faktais paremtą žodį kuo greičiau tartų būtent profesionalai, specialistai, ekspertai. Deja, Lietuvoje žmonių nusistatymą maitina emocijos, todėl nuomonių vežimas rieda pirma faktų arklio.

Panašiai viskas klostosi ir po lėktuvo An-2 nelaimės Baltijos jūroje. Specialistai, gelbėjimo tarnybos dirba lyg pogrindyje, komentatoriai komentuoja lyg iš debesų, o visuomenė gaudo gandus, spėliones ir jų pagrindu „renka“ kaltuosius. To pasekmė – chaosas, lyg žaistume valstybę, o ne saugiai joje gyventume.

Jeigu „visuomeniniai kaltintojai“ būtų pasivarginę atsiversti Valstybinį žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų, įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje, planą, parengtą 2003 metais, bent jau būtų sužinoję, kad Paieškos ir gelbėjimo civilinės saugos tarnybai (PGCST) vadovauja ir jos veiklą koordinuoja Susisiekimo, o ne Krašto apsaugos ministerija.

Jokiu būdu neadvokatauju ministrui Juozui Olekui. Priežasčių jam at(si)statydinti buvo galima rasti ne vieną ir daug anksčiau, nei įvyko tragiškas dviejų lakūnų komercinis skrydis. Tačiau rimtų kalbų nuo vakarietiškos demokratijos apdujusi visuomenė jau nebepajėgia klausytis, ir ministrui oponuojantiems politikams belieka naudotis emocijų svertais.

Jei skubantieji ieškoti kaltų būtų pamėginę įsigilinti į Vyriausybės sukurptą gelbėjimo planą, būtų įsitikinę, kad jo rengėjai atliko didžiulį darbą: prirašė kalnus popierių, sugalvojo devynias galybes institucijų, kurios, įvykus nelaimei, turi vykdyti gelbėjimo ir paieškos darbus, apibrėžė tų institucijų bei jų vadovų atsakomybės ribas, veiksmų planus. Tačiau, kaip parodė gyvenimas, biurokratų užaugintas priemonių ąžuolas sunokino beveik nevalgomas giles...

Pavyzdžiui, plane nurodoma, kad „įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos atsakomybės zonoje, kai skubiai reikia organizuoti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus, SM (Susisiekimo ministerijos) ESVC vadovo sprendimu aktyvuojama PGCST (Paieškos ir gelbėjimo civilinės saugos tarnyba)“.

O kada susisiekimo ministrą išvydo ir išgirdo nukentėjusiųjų artimieji? Taigi...

Be PGCST, į gelbėjimo darbus privalo įsitraukti Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras (VĮ „Oro navigacija“ struktūrinis padalinys), Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras (JGKC-MRCC Klaipėda, kuris yra Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) struktūrinis padalinys) ir kitos (pvz., Sveikatos apsaugos ministerija) tarnybos. Ar jų ne per daug? Sunku ir susigaudyti, kas ką koordinuoja, kokia turi būti veiksmų seka.

Sprendžiant iš to, kaip chaotiškai vyko paieškos ir gelbėjimo darbai, nesusigaudė ir šių tarnybų darbuotojai.

Tik pasipiktinimą smalsiam piliečiui galėjo sukelti ir tai, kaip buvo vykdomas planas dėl visuomenės informavimo. Jame išmintingai perspėjama, kad „laiku pateikti oficialią ir teisingą informaciją apie orlaivio (laivo) avariją yra bendras reikalavimas visiems operacijai vadovaujantiems pareigūnams ir vienas iš svarbesnių SAR operacijos elementų, nuo kurio priklausys SAR operacijos ir kiekvieno pareigūno asmeninis darbo įvertinimas visuomenėje“. Tačiau būtent teisingos informacijos labai ir trūko, ypač lakūnų paieškos pradžioje! Nebuvo girdėti paieškos ir gelbėjimo pajėgų atstovo ryšiams su žiniasklaida, kuris turėjo „vengti (...) įgulos narių arba be žinios dingusių žmonių garbę žeminančių kalbų“.

O ką išgirdo artimieji? Pareigūnų kalbas apie tai, jog artimieji savo klausimais „trukdo susikaupti“ ir kad lakūnai galėję neturėti gelbėjimosi įrangos...

Patyręs aviatorius Vidas Kaupelis klaida taip pat vadina stoką oficialios informacijos dėl gelbėjimo tarnybų gaišaties pirmą valandą, kai lėktuvas laiku nenusileido oro uoste. Mat, pasak V. Kaupelio, „pagal aviacinius reikalavimus orlaiviui neatvykus į oro uostą arba nepranešus apie sėkmingą tūpimą, po 30 minučių turi būti siunčiami gelbėtojai. Niekas neturi nieko svarstyti ir dvejoti – reikia veikti pagal procedūras“. Kodėl tada Palangos dispečeriai tylėjo dar beveik pusvalandį?

Kyla klausimų ir dėl pačių lakūnų asmeninės atsakomybės planuojant skrydį. Kodėl jie skubėjo skristi nedarbo dieną ir dar esant tokioms nepalankioms oro sąlygoms? Juk ne krašto garbę gelbėjo? Kokia pilotus samdžiusios bendrovės atsakomybė? Ir kodėl lėktuvas skrido taip žemai, kad jo negalėjo fiksuoti Lietuvos radarai? Argi ne patys pilotai pirmiausia turėjo pasirūpinti savo skrydžio saugumu?

Todėl atsakingai pasvarstykime, ar teisinga reikalauti, kad aukščiausi pareigūnai ir net valstybės vadovai nuo pirmos minutės įsitrauktų į gelbėjimo operaciją, kai nelaimė ištinka dėl privačių ar asmeninių interesų rizikuojančius, o neretai net avarinę situaciją provokuojančius asmenis?

Užtat kiekvienas pareigūnas yra atsakingas už tai, - ir visuomenė, be abejo, turi teisę reikalauti, - kad jam pavaldžioje institucijoje visi skyriai, departamentai, tarnybos dirbtų gerai, tiksliai pagal instrukcijas ir profesionaliai. Tik ar gali profesionalumo reikalauti ministrai, kurie patys į postą patenka ne dėl puikios kvalifikacijos, o dėl partijos boso palankumo?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"