TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Neleisti pasenti

2010 05 27 0:00

Psichologai, gerontologai senatvei priskiria tą laikotarpį, kurį žmogus nugyvena po 75 metų. Tačiau psichiatrai dažnai susiduria su tipišku psichofiziniu sukriošimu, kuris ištinka gerokai jaunesnius žmones, išėjusius (arba išvarytus) "užtarnauto poilsio".

Iš to galėtume daryti išvadą, jog Vyriausybė, planuodama darbingo, ikipensinio amžiaus ilginimą, tiesiog nori pratęsti savo piliečių jaunystę? Bijau, kad ne tokį, ne aritmetinį darbingo amžiaus ilginimą turėjo galvoje Napoleonas, teigdamas, jog "neleisti žmonėms pasenti - tai didis gebėjimas valdyti".

Senatvė - ne įrašas metrikuose ar pase. Tikroji senatvė - kai žmogus pasidaro nebereikalingas niekam, nei visuomenei, nei savo šeimai, kai jis lieka vienišas, tik su savo negaliomis ir jaunystės prisiminimais. Tad Napoleonas greičiausiai turėjo omenyje valdovo gebėjimą kiekvieną šalies pilietį, nesvarbu, kokio šis amžiaus, įtraukti į tarnavimą valstybei ir visuomenei, padaryti jį "reikalingą".

Jei kas suabejotų tokiu Napoleono minčių aiškinimu, siūlau prisiminti Marko Tulijaus Cicerono (o gal jau reikia rašyti Tsitserono?) žodžius: "Didžiausios valstybės buvo sužlugdytos jaunų žmonių, o išsaugotos ir atstatytos - senių!"

Žinia, kiekviena taisyklė turi išimčių, bet pastarųjų dienų įvykiai ir įspūdžiai, kuriuos paliko susitikimai su vyresnio amžiaus žmonėmis, vertė beatodairiškai patikėti šiais Cicerono žodžiais. Būtent jie, senjorai, dominavo provincijos kultūriniuose renginiuose, įvairiuose poezijos pavasarėliuose ir popietėse, kur jaunų veidų šmėkščiojo vos vienas kitas. Būtent jie buvo pagrindiniai dalyviai renginių, skirtų pagerbti už laisvę žuvusių partizanų atminimą. O jei dar prisimintume, kad kaip tik jie, ne jaunimas, - ištikimiausi, pareigingiausi visų lygių valdžios rinkėjai, visuomeninių akcijų, mitingų dalyviai, belieka tik stebėtis tų garbaus amžiaus moterų ir vyrų ištverme, gyvybingumu, atkaklumu. Dar ir šiandien, kai Lietuva gyvena ne pačius lengviausius laikus, šie žmonės kartoja lyg priesaiką: "Buvome! Esame! Būsime!" (Cituoju buvusio Tauro rinktinės partizano Algirdo Kazimiero Pečiukonio žodžius, pasakytus praėjusį savaitgalį prie paminklo Kardo rinktinės partizanams.)

Ir ką tu jiems padarysi?! Nepalaužė jų dvasios Stalino lageriai, nesužlugdys, tikiu, ir ekonominės negandos bei suvaikėjusių, nors ir jaunų, seimūnų lengvabūdiškumas. Bet kad mano tikėjimas įsikūnytų įstatymų kūrėjų ir vykdytojų veiksmuose, būtų gerai, jog pastarieji irgi įsiklausytų į išmintingų asmenybių įžvalgas, padedančias suprasti, kad valstybės gyvenime pavojinga orientuotis vien į jaunimo poreikius ir gebėjimus. Taip, pagyvenę žmonės, senoliai užsiima kitkuo, ne tuo, kuo jaunimas, tačiau jų darbas, anot Cicerono, kur kas svarbesnis ir geresnis. Nes "ne įstanga, ne greitumu, ne kūno miklumu nudirbami svarbūs darbai, bet išmanymu, autoritetu, protu, o jie iš senatvės ne tik neatimami, bet būna net ir stipresni".

Jei nedomina antikos ir kitų istorinių asmenybių išmintis, atsigręžkime į mūsų amžininkus: "Ištariame "Justinas Marcinkevičius" - ir ištariame (...) jau vyriausią mūsų žemės kartą, XX amžiaus, neteisėtų grobimų, karų, konclagerių, kruvino pokario augintinius čia, Lietuvoje. Ir ištariame (...) Poetą, kuriam buvo lemta prisijungti prie romantizmo suformuotos... kultūrinės tradicijos, reiškusios ir tebereiškiančios poeto ir jo artimiausios bendruomenės glaudžiausią ryšį, kuris intensyvina kūrybą, lengvina sunkią pareigą, bet įpareigojimais ir sukausto, apriboja tą laisvės dalį, kuri kyla iš giliausių asmens savasties gelmių" (Viktorija Daujotytė. Kalba, skirta J.Marcinkevičiaus aštuoniasdešimtmečiui paminėti).

O kas formuoja giliąsias gelmes? Ar aštuoniolikmečių polėkiai, ar aštuoniasdešimtmečių išminties klodai?

Taigi... Neleisti pasenti senatvei - bendras išmintingos visuomenės siekis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"