TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nelygybės pasekmės

2010 08 09 0:00

Ne paslaptis, kad skurdas, socialinė atskirtis ir nelygybė Lietuvoje didesni negu kitose Europos Sąjungos (ES) narėse. 2004 metais ES tyrimai nustatė, kad Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, net 21 proc. gyventojų gyvena santykiniame skurde, o tai aukščiausias procentas visoje ES. Vaikų padėtis buvo net prastesnė, nes 27 proc. jų gyveno santykiniame skurde. Tik Lenkijoje buvo didesnis nuošimtis.

Pernai paskelbti ES tyrimai rodė, kad nesiseka įveikti nelygybės. Pagal labiausiai paplitusį pajamų nelygybės rodiklį - vadinamąjį Gini koeficientą - tik Portugalijoje ir Latvijoje gyventojų pajamos smarkiau skiriasi. Lietuva yra viena labiausiai atsilikusių Europos valstybių ir pagal kitus nelygybės matavimo kriterijus. Kai kurių Rytų Europos valstybių, pavyzdžiui, Bulgarijos, Čekijos ir Slovakijos, pajamų paskirstymas atspindi Vakarų Europos padėtį. Tai rodo, jog santykinis ūkio atsilikimas ar perėjimas iš socialistinio į kapitalistinį ūkį nelemia nelygybės lygio. Didžiausia pajamų lygybe didžiuojasi Švedija, Danija, Norvegija ir Slovėnija, taigi šalys, kurios laikomos vienomis patraukliausių visame pasaulyje.

Vis labiau tiriamos nelygybės pasekmės, o rezultatai yra dramatiški. Praeitą mėnesį medicinos leidinyje "British Medical Journal" paskelbtas tyrimas apie socioekonominį nelygybės ir mirtingumo ryšį. 2007 metais Didžiojoje Britanijoje 100 žmonių, nesulaukusių 65 metų ir gyvenusių dešimtadalyje labiausiai pasiturinčių rajonų, teko 199 tokios mirtys dešimtadalyje skurdžiausių rajonų. Nuo 1921 metų nebuvo tokio didelio skirtumo tarp pasiturinčiųjų ir vargingesniųjų mirtingumo. Straipsnio autoriai prieina išvadą, kad iki 1978-ųjų energinga valdžios kova su nelygybe mažino vargingesnių gyventojų mirtingumą. Margaret Thatcher valdymo metais valdžiai sustojus skatinti pajamų lygybę, atsirado praraja tarp turtingųjų ir vargingųjų sveikatos.

Pernai epidemiologai Richardas Wilkinsonas ir Kate Pickett išspausdino knygą "The Spirit Level" ("Dvasios lygmuo"), kurioje nagrinėja socioekonominės nelygybės poveikį gyvenimo kokybei. Tai ne tiek originalių tyrimų rezultatų, kiek kitų mokslininkų darbų apibendrinimas. Pagrindinė išvada: kuo didesnė nelygybė šalyje, tuo prastesnė jos piliečių gyvenimo kokybė. Ten, kur didelė nelygybė, vidutinė gyvenimo trukmė yra trumpesnė, vaikų mirtingumas didesnis, raštingumas ir bendras išsilavinimas menkesnis, nusikalstamumas didesni, gyventojai labiau nutukę, tad mažiau sveiki ir t. t. Lygybę puoselėjančių kraštų piliečiai labiau rūpinasi gamtosauga, surenka proporcingai daugiau antrinių žaliavų.

Šie skirtumai galioja ir turtingose valstybėse, tad nelygybės lygis suvaidina didesnį vaidmenį (nulemiant gyvenimo kokybę) negu bendrasis vidaus produktas. Nors JAV yra viena turtingiausių valstybių pasaulyje, jos piliečių gyvenimo kokybė atsilieka nuo daugelio mažiau pasiturinčių, bet socioekonominę lygybę skatinančių kraštų, pavyzdžiui, Graikijos ar Ispanijos. Aukščiausia gyvenimo kokybė yra socioekonominę lygybę puoselėjančiose Skandinavų valstybėse.

Nors knyga sulaukė teigiamų įvertinimų, netrūko kritikų, kurie nurodė, jog autoriai yra nenuoseklūs, nes kartais teigia, kad lygesnėse visuomenėse beveik visi gyvena geriau, o kartais aiškina, kad vidutinis gyventojas gyvena geriau. Pirmuoju atveju visiems turėtų rūpėti lygybė, antruoju - gerą gyvenimą užsitikrinę žmonės gali ramių ramiausiai gyventi savo uždarose, hoi polloi neprieinamose gyvenvietėse, visiškai nesirūpindami savo bendrapiliečių likimu. Tačiau valdžia negali būti abejinga panašių studijų išvadoms. Jei nelygybė kenkia piliečių gyvenimo kokybei, reikia imtis priemonių jai pažaboti.

Nelygybės mastai Lietuvoje yra nelaukti. Nors Sovietų Sąjungoje grietinėlė gyveno labai gerai, atlyginimai buvo ganėtinai panašūs, nebuvo kapitalistinėms visuomenėms būdingos pajamų diferenciacijos. Žlugus socialistinei santvarkai, nelygybės augimas buvo neišvengiamas, bet buvo galima jį suvaldyti. Kaip minėta, kiti buvusio socialistinio bloko kraštai, pavyzdžiui, Čekija, Slovakija, Slovėnija, užtikrino ne tik didesnę lygybę, bet ir spartesnį ūkio augimą. Vidutinis atlyginimas šiose šalyse yra gerokai didesnis negu Lietuvoje. Tad nepagrįsti nuogąstavimai, kad lygybės skatinimas veda prie visų skurdinimo.

Kompartijos ir komjaunimo šulai pajėgė greitai pralobti, puikiai išnaudodami neskaidrios privatizacijos suteikiamas galimybes. Tačiau privatizacijos pasekmes būtų buvę galima neutralizuoti, juolab kad ilgą laiką Lietuvą valdė ne kokia nors M.Thatcher ar kitas fanatiškas rinkos ūkio gerbėjas, bet socialdemokratais pasivadinusi partija. Nelygybę skatinančią politiką nuosekliai palaikė Lietuvos elitas.

Ne tik politikai ir verslininkai prisidėjo prie nelygybės įsitvirtinimo. Ne mažesnį vaidmenį atliko teismai. Reikia tik prisiminti tą žadą atimantį Konstitucinio Teismo (KT) teiginį, esą valstybės tarnautojų atlyginimai negali būtų sumažinti taip, kad "atliekančio sudėtingą darbą aukšto kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo". Šiuo nutarimu KT teisėjai pajamų nelygybę įteisino kaip konstitucinę "doktriną". Ir visiškai nesidrovėdami pavertė savo gerų atlyginimų užtikrinimą Konstitucijos principų gynimu. Nustebčiau, jei kito krašto, išskyrus kurią nors bananų respubliką, KT būtų priėmęs tiek nutarimų, ginančių savo ir kitų teisėjų atlyginimus.

Nors dabartinė Vyriausybė labiau negu ankstesnės rūpinasi socialiniu teisingumu, abejoju, ar jai pasiseks įveikti elito abejingumą bendrapiliečių likimui. Kol su juo nekovojama ir pro pirštus žiūrima į nelygybės neigiamą poveikį gyvenimo kokybei, tuščiai skambės skatinimai kurti pilietinę visuomenę ir kalbos apie žmogaus svarbą.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"